2016 m.

Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 12/2016-13/2016

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016 pagal V. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankroto administratorė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pagrindą atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjas prašė teismo iškelti jam bankroto bylą; nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, nes neturėdamas turto, būdamas vyresnio amžiaus, turėdamas sveikatos problemų ir gaudamas vidutiniškai 363 Eur pajamų per mėnesį, neturi realios galimybės padengti skolų kreditoriams. Per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. K. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio (sukčiavimas) 2 dalį, apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 22 d. Dėl pareiškėjo atliktos nusikalstamos veikos atsirado kreditoriaus reikalavimas, t. y. nuosprendžiu tenkintas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir solidariai iš V. K., A. D. bei K. B. priteistas 218 144,69 Eur turtinės žalos atlyginimas. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Bylos dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui nagrinėjimo metu pareiškėjo teistumas nėra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktis).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavę, kad V. K., būdamas įmonės savininkas ir turėdamas veikti pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, veikė neatsakingai, t. y. teismai pareiškėjo nesąžiningumą kildino iš priimto nuosprendžio, atsisakė pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad taikant FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, reikalavimai, kylantys dėl tyčiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, gali būti nurašyti. Taikant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, reikalavimai dėl tyčiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo yra įtraukiami nustatant skolininko nemokumą. Teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar leidimas nurašyti reikalavimus dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nereiškia neproporcingo įsiterpimo į kreditorių nuosavybės teisę, ar toks nuo tyčinių nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų (kreditorių) nuosavybės teisės ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų (tyčinėmis nusikalstamomis veikomis žalą padariusių asmenų) teises ir laisves, ar jis suderinamas su konstituciniu žalos atlyginimo principu ir kartu teisinės valstybės principu. Kadangi nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui aktuali situacija, kurioje bankrutuoti siekiantis fizinis asmuo yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą ir dėl šios veikos kreditoriui yra priteistas žalos atlyginimas, teisėjų kolegija į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipėsi su byloje aktualiu siauriausios apimties klausimu, t. y. dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo reikalavimų nurašymo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį.

Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal bendrą FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą principą, nemokiam fiziniam asmeniui gali būti keliama bankroto byla, nebent egzistuotų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodyti pagrindai. Visos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte išvardintos nusikalstamos veikos, kurias atlikę asmenys neišnykus teistumui negali bankrutuoti, yra arba nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 207, 208, 209 straipsniai), arba nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK 216, 222, 223 straipsniai). Į šį sąrašą nėra įtraukti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 182 straipsnio nenurodymas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nėra legislatyvinė omisija. Taikant FABĮ nuostatas (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), nemokiam asmeniui gali būti keliama bankroto byla. Į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą neįtraukus BK 182 straipsnio, teisinis santykis implicitiškai sureguliuotas taip, kad pagal BK 182 straipsnį baustam asmeniui, nesant kitų atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindų, nesibaigus teistumui, gali būti keliama bankroto byla, net jei asmuo dėl to tapo nemokus. Teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte pateikiamas sąrašas veikų, į kurį neįtrauktas BK 182 straipsnis (sukčiavimas), kartu su FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, kuri implicitiškai suteikia galimybę iškelti bankroto bylą už sukčiavimą baustam fiziniam asmeniui, neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, atitinka Konstitucijos 29 straipsnį ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti: 1) ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį reikalavimai dėl tyčinėmis nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui;

2) ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte ir 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį įtvirtinta galimybė fiziniam asmeniui, nuteistam pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, bankrutuoti neišnykus jo teistumui, jeigu dėl to jis tapo nemokus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. e3K-3-378-915/2016, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2017 m. gegužės 19 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1703/content

2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.