2021 m.

Dėl CK 2.34 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijai

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 1/2022

Nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. e3K-3-260-403/2021) sprendžiamas teisės klausimas: kokiu teisiniu pagrindu galimas viešosios įstaigos dalininko pašalinimas, kai pastarojo veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos tikslams.

Kadangi asmens buvimas viešosios įstaigos dalininku yra grindžiamas jo paties ar kito asmens, iš kurio pirmasis įgijo dalininko teises, įstaigai perduotu turtiniu įnašu, t. y. nuosavybe, o viešosios įstaigos likvidavimo atveju dalininkas turi teisę atgauti šią nuosavybę ar jos dalį, teisėjų kolegijos vertinimu, viešosios įstaigos dalininko turtinės teisės apsaugai taikytinas savininko teisių apsaugai skirtas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Konstitucijoje (23 straipsnyje), CK (4.93 straipsnyje), kituose teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra įtvirtintas dalininko nušalinimo teisinis mechanizmas, šiai teisės spragai užpildyti su atitinkamais pakeitimais (lot. mutatis mutandis) turėtų būti taikomos CK antrosios knygos II dalies IX skyriaus normos, reglamentuojančios priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimą, kurios savo esme yra vienas iš teisėtų, įstatyme įtvirtintų, nuosavybės teisės ribojimo atvejų.

CK 2.34 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos IX skyrius netaikomas. Tai reiškia, kad ši CK nuostata draudžia taikyti priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo institutą viešosioms įstaigoms net ir tais atvejais, kai dalininko elgesys prieštarauja šio juridinio asmens tikslams. Taip susidaro teisinė situacija, kai nėra jokių teisinių mechanizmų nuosavybės teisės pagrindu dalininko teises turinčiam viešosios įstaigos dalyviui pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, teisinėje valstybėje netoleruotinos situacijos, jog viešosios įstaigos dalininkas, kurio veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams, todėl kelia grėsmę tokios įstaigos veiklos tęstinumui, negalėtų būti pašalinamas užtikrinant, kad pašalinimo procese nebus pažeistos įstatymų saugomos jo, kaip dalininko, teisės.

Kasacinio teismo nuomone, bendra tautos gerovė yra Konstitucijos saugoma vertybė, o nustatymas tokio teisinio reguliavimo, kuriuo sudaromos prielaidos tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą, suponuoja bendros tautos gerovės užtikrinimą, todėl valstybė, siekdama šios vertybės užtikrinimo, privalo atitinkamai reguliuoti ūkinę veiklą, nubrėždama ūkinės veiklos reguliavimo tikslus, kryptis, būdus, ribas. Turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų užtikrinta galimybė priverstinai parduoti viešųjų įstaigų dalininkų, kurių veiksmai prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, teises, taip užtikrinant viešųjų įstaigų veiklą, sudarant prielaidas įgyvendinti jų veiklos tikslus, kuriais siekiama bendros tautos gerovės, kuri yra Konstitucijos saugoma vertybė. Todėl, kasacinio teismo vertinimu, egzistuoja objektyvi būtinybė viešųjų įstaigų dalininkų teisių išpirkimui su atitinkamais pakeitimais taikyti CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje esantį teisinį reguliavimą, taigi yra pagrindas manyti, jog CK 2.34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo nustatytas draudimas viešųjų įstaigų dalininkų teisių išpirkimui su atitinkamais pakeitimais taikyti CK antrosios knygos II dalies IX skyriuje esantį teisinį reguliavimą, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, 23 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų CK 2.34 straipsnio 5 dalies atitiktį Konstitucijai.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. e3K-3-260-403/2021, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT149- N15/2022  buvo priimtas 2022 m. gruodžio 13 d.  Nutarimas pasiekiamas internete, adresu https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2774/content.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-403/2023. Nutarties tekstą galite rasti paspaudę šią nuorodą.