2023 m.

Dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies ir 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 12/2023

Civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-313/2023 sprendžiamas teisės klausimas, ar po fizinio asmens bankroto bylos turi būti nurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus.

Teisėjų kolegijai nagrinėjant kasacinį skundą kilo teisės aiškinimo klausimai, be kita ko, teisinio reglamentavimo konstitucingumo aspektu, susiję su šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnio 7 dalies taikymu:

- pirma, ar FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad po bankroto proceso į nenurašomų reikalavimų sąrašą yra įtraukiami reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytam teisės kreiptis į teismą principui bei teisinės valstybės principui;

- antra, ar 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje išdėstyta FABĮ 29 straipsnio 7 dalis taikoma ir fizinių asmenų bankrotams, pradėtiems ir nebaigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, neprieštarauja teisinės valstybės principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų FABĮ 29 straipsnio 7 dalies ir 2021 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIV-451 atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. e3K-3-140-313/2023, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. Nr. KT36-N5/2024 buvo priimtas 2024 m. balandžio 24 d. Nutarimas pasiekiamas internete, adresu https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2995/content

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2024. Nutartį galima rasti čia.

Dėl išlaidų advokatui atlyginimo administracinio nusižengimo nepadariusiam asmeniui iš bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo

Bylos numeris Konstituciniame Teisme – 13/2023

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-8-976/2023 kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija (išplėstinė septynių teisėjų kolegija) nagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos L. V. prašymą, kuriuo ji ginčijo iš jos priteistų 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą D. R. (asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta) naudai. Byloje kilo klausimas, ar bylų nagrinėjimo teisme išlaidų advokato paslaugoms atlyginimas asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, gali būti priteisiamas ne iš valstybės, o iš administracinių nusižengimų teiseną inicijavusio pareiškėjo, t. y. asmens, kuris pranešė apie veikos padarymą, nurodė, kad šia veika jam padaryta žala, ir kurį pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju (ANK 579 straipsnio 4 dalis), ir šis asmuo vėliau teikė skundus dėl nutrauktos teisenos.

Šiame kontekste išplėstinė septynių teisėjų kolegija nurodė, kad ANK 666 straipsnyje įtvirtina, jog asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad jo veika neturi administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą galima priteisti tik iš valstybės. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog pagal konstitucinį teisinės valstybės principą administracinių nusižengimų teisena turi būti reguliuojama taip, kad būtų užtikrinta ne tik proceso dalyvių teisių apsauga, bet ir teismo įgaliojimai spręsti dėl išlaidų advokatui atlyginimo – teismai turėtų turėti teisinę galimybę atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir spręsti išlaidų advokatui atlyginimo klausimą individualiai, atsižvelgdami į procesinę situaciją, ypač jei ji yra nulemta proceso dalyvio, kuris teikia nepagrįstus skundus dėl priimto procesinio sprendimo. Taigi ANK 666 straipsnis galimai prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama spręsti, ar ANK 666 straipsnis (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek nenustato galimybės teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir teisingumo principams. Prie nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą yra pridėta ir atskiroji teisėjo nuomonė, pažymint, kad sprendžiant dėl traukto administracinėn atsakomybėn asmens išlaidų advokatui atlyginimo turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad sąžiningas pareiškėjas (nukentėjusysis) neprivalo atlyginti šių išlaidų. Dėl to, teisėjo nuomone, į Konstitucinį Teismą būtina kreiptis tik su prašymu ištirti, ar ANK 666 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai tiek, kiek šis straipsnis nenustato galimybės teismui priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, išlaidų advokatui (advokato padėjėjui) atlyginimą iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo), kuris piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuria nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylos Nr. 2AT-7-8-976/2023, galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

Konstitucinio Teismo nutarimas priimtas 2024 m. birželio 27 d. Nutarimą galite rasti internete, adresu: https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3027/content

Konstitucinis Teismas pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai ANK 666 straipsnį (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta teisė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio pareiškėjo (nukentėjusiojo) asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus teisinis reguliavimas BPK 106 straipsnio 3 dalies atžvilgiu tuo aspektu, kad nurodytoje ANK straipsnio nuostatoje, palyginti su nurodyta BPK nuostata, buvo nustatyta daugiau išlaidų advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginimo šaltinių, t. y. jos atlyginamos ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš savivaldybių biudžetų lėšų arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, t. y. tam tikrų institucijų, kurių pareigūnai turi įgaliojimus pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti jų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, lėšų.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuoti baudžiamojo ir administracinių nusižengimų procesų santykius. Įstatymų leidėjas gali nustatyti, kad asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti ar tokių išlaidų dalis yra kompensuojama ne tik iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, bet ir iš kitų asmenų, galinčių pradėti ir vykdyti administracinių nusižengimų tyrimą, lėšų. Tačiau, paisydamas Konstitucijos, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio asmens, kuris išteisintas baudžiamajame procese arba kuriam administracinio nusižengimo byla nutraukta nenustačius administracinio nusižengimo požymių, išlaidų advokatui atlyginimo teisinio reguliavimo, kuriuo būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų teisės pranešti apie nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių gynimo, įgyvendinimas.

Taigi, įstatymų leidėjas ANK 666 straipsnio (2022 m. balandžio 12 d. redakcija) 2 dalyje nustatydamas, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės arba savivaldybės biudžeto lėšų, įgyvendino iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančią teisę ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti kompensuoti iš valstybės biudžeto lėšų, kitų viešųjų lėšų šaltinių. Be to, konstituciškai pagrįstu laikytinas ANK 666 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį jame nurodytos išlaidos gali būti atlyginamos ir iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų, nes tokie subjektai yra tam tikros institucijos, kurių pareigūnai turi įgaliojimus, be kita ko, pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Vadinasi, tokios institucijos, kurių pareigūnai vykdo minėtus jiems pavestus įgaliojimus administracinių nusižengimų teisenoje, turi prisiimti ir atsakomybę atlyginti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, jo patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kartu Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu ANK 666 straipsnyje, be kita ko, jo 2 dalyje, būtų buvęs nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas turėtų teisę ANK 666 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju priteisti minėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti iš administracinio nusižengimo bylos teiseną inicijavusio asmens, būtų nepagrįstai pasunkinamas asmenų, turinčių duomenų apie galimai padarytus administracinius nusižengimus, teisės kreiptis į teismą dėl jų galimai pažeistų teisių arba kai tokie administraciniai nusižengimai galimai daro žalą viešajam interesui, sukelia grėsmę visuomenės gerovei, įgyvendinimas, o tokiems asmenims nesikreipiant į teismą dėl galimai pažeistų teisių teisminės gynybos, būtų užkirstas kelias teismui vykdyti teisingumą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją teisės sistemoje turi nustatyti veiksmingas priemones, skirtas apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo procesinėmis ir kitomis teisėmis, taikomas ir asmenims, piktnaudžiaujantiems teise inicijuoti administracinių nusižengimų procesą, tačiau iš Konstitucijos nekyla reikalavimas, kad visose teisės srityse būtų nustatytos tokios pat priemonės, o nustatydamas tokias priemones įstatymų leidėjas turi atsižvelgti į reguliuojamų teisinių santykių ypatumus.

Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai iš esmės skiriasi nuo civilinio proceso, kuriame bylą teisme inicijavusi ir ją pralaimėjusi šalis privalo kitai ginčo šaliai atlyginti bylinėjimosi teisme išlaidas. Teismas pažymėjo ir tai, kad jei administracinių nusižengimų ir baudžiamasis procesai buvo inicijuoti ir (arba) pradėti ir vykdomi piktnaudžiaujant teise, valstybė ar kitas subjektas, kuris dėl tokių procesų patyrė žalą, turi teisę reikalauti jos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad ANK 666 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimesi, yra pažeidžiami iš konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylantys reikalavimai.

2024 m. spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija priėmė nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024. Nutarties tekstą galima rasti čia.