Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

Išnagrinėta byla dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, kai byloje nepakanka įrodymų pagrįsti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms

2024-02-08

2024 m. vasario 8 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį, kai byloje nepakanka įrodymų pagrįsti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms faktinėms aplinkybėms.

Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą, savo reikalavimą grįsdamas atsakovo išrašytais vekseliais.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys išimtinai laikėsi skirtingų pozicijų, o dauguma šalių nurodytų aplinkybių byloje buvo grindžiamos šalių paaiškinimais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Teismas nusprendė, jog ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovo egzistuoja teisinis santykis, kurį atsakovas pažeidė, ir dėl to jis patyrė nuostolių.

Ieškovas kasacine tvarka ginčijo apeliacinės instancijos teismo sprendimą, be kita ko, dėl to, kad teismas teisiškai nekvalifikavo ginčo teisinių santykių, t. y. nepasisakė, kokiu tikslu buvo išrašyti vekseliai.

Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas gali teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius tik tuomet, kai yra konstatuojamos faktinės aplinkybės. CPK įtvirtintos šalies naštos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, įgyvendinimas yra esminė prielaida teismo pareigai teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Našta įrodyti faktines aplinkybes tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas), o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų praeities įvykiams tiksliai nustatyti nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas šalies įrodinėjamas faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo standartą, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas ir atitinkamai padarė išvadą, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl vekseliais užtikrintos prievolės buvo nepakankami ir neleido teismui pagrįstai įsitikinti, kad atsakovas su ieškovu sudarė sandorius, kuriems užtikrinti buvo išduoti vekseliai ir kurių pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo.

Bylos Nr. e3K-3-9-1075/2024. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,

atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas

Tel. (8 5) 249 1037, 8 685 84 863

El. p. l.sivickaite@lat.lt

www.lat.lt
www.teismai.lt

 

Tel. +370 5 261 6466
El. paštas: lat@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; adresas – 188602032.
 
Skundai ir prašymai raštinėje priimami:
pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 8.00 iki 17.00 val. (be pietų pertraukos)
penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val. (be pietų pertraukos)
 
Antradieniais ir ketvirtadieniais
iki 17.30 val. teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundaiRegistruotis prašymo ar skundo pateikimui galima tel. +370 5 261 6466 arba el. paštu lat@teismas.lt.
 

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

Naujienų prenumerata