Tarptautinis bendradarbiavimas

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tapo vienu iš Europos Sąjungos teismų. Aukščiausiajam Teismui, kaip aukščiausiajam nacionalinės teismų sistemos teismui, tenka ypatinga atsakomybė ne tik užtikrinti darnią Lietuvos vidaus teisės sistemą, jos dermę su viršnacionaline teise, bet ir prisidėti prie Europos teisės, pagrįstos bendromis vertybėmis, kūrimo – būti aktyviam stiprinant teisėjų dialogą, kuris skatina koordinuotai reaguoti į bendrus Europos teisėjų iššūkius:

• 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (Žmogaus teisių konvencija) Lietuvos teismams, taip pat ir Aukščiausiajam Teismui, tapo vienu svarbiausių teisės šaltinių užtikrinant asmens teises ir laisves. 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus 16-ajam Žmogaus teisių konvencijos protokolui (Lietuva šį protokolą ratifikavo 2015 m. birželio 11 d. įstatymu), Aukščiausiasis Teismas gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą;
• 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Aukščiausiasis Teismas tapo vienu iš Europos Sąjungos teismų, turinčių pareigą užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos teisės taikymą ir aukščiausių tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų laikymąsi. Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, jeigu kasacinėje byloje kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimas, Aukščiausiasis Teismas turi pareigą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo;
• 2016 m. Aukščiausiasis Teismas prisijungė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo inicijuoto aukštesniųjų teismų tinklo (SCN), kurio tikslas – užtikrinti abipusį keitimąsi teismų praktika ir informacija, susijusia su Žmogaus teisių konvencijos taikymu;
• nuo 2018 m. Aukščiausiasis Teismas dalyvauja tais pačiais metais pradėjusiame veikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suburtame Europos Sąjungos teisminiame tinkle (JNEU), skirtame valstybių narių teisminiam ir teisiniam bendradarbiavimui palengvinti;
• nuo 2004 m., kai buvo įsteigtas Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra šio Tinklo narys. Tinklas vienija 35 šalių aukščiausiuosius teismus, skatindamas darbines diskusijas ir keitimąsi idėjomis, organizuodamas kasmetinius kolokviumus Tinklo narių parengtoms mokslinėms-praktinėms aktualių klausimų analizėms (studijoms) svarstyti, tapdamas forumu, kuriame Europos institucijoms suteikiama galimybė prašyti aukščiausiųjų teismų nuomonės. Tinklas, remiamas Europos Komisijos, sukūrė Bendrąjį teismų praktikos portalą (Tinklo svetainėje viešai prieinama paieška leidžia ieškoti teismų praktikos nacionalinėse teismų praktikos duomenų bazėse).

Istorinė, kultūrinė ir geografinė bendrystė lėmė itin glaudų bendradarbiavimą su Baltijos ir Vidurio bei Šiaurės Europos valstybių aukščiausiaisiais teismais:

• nuo 2011 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos aukščiausiųjų teismų konferencijoje (CEELI), skirtoje regiono aukščiausiųjų teismų bendro intereso klausimams, susijusiems su teisinės valstybės principų plėtra (puoselėjimu) ir teismų administravimu;
• nuo 1993 m. vykstanti Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – aukščiausiųjų teismų kasmetinė konferencija tapo patikimu darbiniu susitikimu diskutuoti su kolegomis iš Latvijos ir Estijos aktualiausiais šių teismų veiklos klausimais, toliau puoselėti gilias Baltijos valstybių istorines ir kultūrines sąsajas;
• vertingame, pridėtinės vertės teikiančiame kaimyninių šalių, turinčių panašias teisines sistemas ir visuomenes, teismų forume – Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos) bei Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) aukščiausiųjų bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų pirmininkų susitikime ad hoc (šiuo atveju) – skatinamos regioninės diskusijos, dalijimasis žiniomis ir patirtimi apie atitinkamus teismus, nacionalinių teisinių sistemų plėtrą.

Siekiant kuo didesnės bendrystės su mokslo ir mokymo instituciniais partneriais užsienyje: 

• nenutrūksta bendradarbiavimas su Europos teisės akademija (ERA) – reguliarių mokymų ir diskusijų forumu, kurio tikslas – supažindinti su ES teisinio reguliavimo naujovėmis. Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra ne tik nuolatiniai tęstinių mokymų klausytojai – jie turi ir svarios dėstymo patirties šioje debatų platformoje;
• gilėja Aukščiausiojo Teismo patirtis dalyvaujant Europos teisminio mokymo tinkle (EJTN) – pagrindinėje Europos teismų mokymo ir keitimosi žiniomis platformoje. Kartu su Tinklu Aukščiausiojo Teismo teisėjai puoselėja bendrą Europos teisinę ir teisminę kultūrą, dalyvaudami ES, civilinės, baudžiamosios ir komercinės teisės, taip pat lingvistikos ir socialinių mokymų programose, mokymų mainuose, skleisdami savo patirtį;
• nuo 2010 m. tęsiama narystė Europos teisės institute (ELI) – nepriklausomoje, demokratinėje organizacijoje, vienijančioje daugiau kaip 1600 individualių ir daugiau kaip 140 institucinių dalyvių, įsteigtoje moksliniams tyrimams inicijuoti, vykdyti ir palengvinti, rekomendacijoms ir praktinėms gairėms Europos teisinės plėtros srityje teikti, siekiant stiprinti Europos teisinę integraciją.

Aukščiausiasis Teismas dalyvauja tarptautiniuose ir Europos Sąjungos projektuose:

• 2016–2017 m. kartu su Latvijos, Ispanijos, Vengrijos Aukščiausiaisiais Teismais, Liublianos (Slovėnija) ir Antverpeno (Belgija) universitetais įgyvendino Europos Sąjungos finansuotą projektą „Aukščiausieji Teismai kaip teisminių sistemų Europos Sąjungoje efektyvumo garantas“;
• 2018–2022 m. kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generaline prokuratūra vykdė Europos Sąjungos Dvynių projektą „Prevencijos ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos stiprinimas. Moldova“;
• 2020–2024 m. kartu su Mykolo Romerio universitetu vykdė tyrimą tarptautiniame projekte „Teisėjo portretas“, finansuojamame Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos per Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos subsidijų fondą regioniniam bendradarbiavimui;
• 2022–2024 m. kaip pagrindinis projekto partneris kartu su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuru, Valstybine mokesčių inspekcija dalyvavo įgyvendinant Europos Sąjungos Dvynių programos projektą „Parama Azerbaidžano nusikalstamo turto susigrąžinimo ir valdymo sistemos reformai“, kuriame ypatingas dėmesys skirtas korupciniu būdu įgyto turto sugrąžinimo valstybei klausimams.

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Teismo teisėjai taip pat atstovauja Teismui tarptautinėje arenoje dalyvaudami darbo grupėse, mainų programose, konferencijose ir kituose panašaus pobūdžio renginiuose.