Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikalavimo išmokėti garantijoje nustatytą sumą ginčijimas nėra tinkamas teisių gynimo būdas. Teismas išaiškino, kad tokio pobūdžio ieškiniai negali būti nagrinėjami, nes jie nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.

Ginčas kilo dėl beveik 2 mln. Eur garantijos pagal valstybės duomenų centrų statybos rangos sutartį. Užsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pareikalavo išmokėti garantiją dėl, jos teigimu, netinkamo sutarties vykdymo. Rangovė ir jos akcininkė kreipėsi į teismą, prašydamos šį reikalavimą pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš esmės.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad reikalavimas išmokėti garantiją yra procedūrinė priemonė iš garantijos kylančiai teisei įgyvendinti, o ne savarankiškas sandoris. Ginčijant tokį reikalavimą iš esmės siekiama tik nustatyti faktines aplinkybes – ar buvo pažeista sutartis, t. y. paneigti vieną iš galimos civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau toks faktų nustatymas savaime neapgina teisių ir nesukuria materialiųjų teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat akcentavo, kad leidimas ginčyti tokį reikalavimą paneigtų garantijos, kaip nepriklausomos ir operatyvios prievolių užtikrinimo priemonės, esmę. Pagal nepriklausomą garantiją mokėjimas vykdomas laikantis formaliųjų sąlygų, nevertinant pagrindinės sutarties vykdymo. Todėl bandymas teisme užkirsti kelią tokiam reikalavimui iš esmės paneigtų garantijos paskirtį. Rangovo interesai tokiais atvejais ginami kitais būdais, pavyzdžiui, reikalaujant nuostolių atlyginimo, jei garantija buvo panaudota nepagrįstai.

Kasacinis teismas pakeitė ankstesnę praktiką ir nurodė, kad reikalavimai, kuriais siekiama tik paneigti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, nelaikytini tinkamu teisminės gynybos būdu. Tai reikšminga siekiant užkirsti kelią formaliems ir savitiksliais ginčais grindžiamiems procesams.

2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-35-421/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja,
atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. l.sivickaite@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Reikšminės sąvokos: garantija; teisių gynimo būdai; ieškinio dalykas.