Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovė prašė pagal Civiliniame kodekse, konkrečiai jo 4.79 straipsnyje, įtvirtintą teisinį reguliavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas. Byloje kilo klausimas, ar parduodant kambarį, esantį bendrabučio bloke ir turintį bendrojo naudojimo patalpas, taikytinas minėtame CK straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas gretimo kambario savininko atžvilgiu.

Byloje buvo sprendžiama dėl kambario, esančio bendrabučio tipo pastato bloke, pardavimo teisėtumo, kai jis buvo parduotas ne kambarių bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiui – ieškovei, bet trečiajam asmeniui. Ieškovė teigė, kad perleidus kambarį trečiajam asmeniui buvo pažeista jos pirmenybės teisė, įtvirtinta CK 4.79 straipsnyje. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį tenkino ir pirkėjo teises perkėlė ieškovei. Atsakovai ir notarė, teikę kasacinį skundą, nurodė, kad tai, jog kambariai turi bendrojo naudojimo patalpas, kurios kambarių savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, savaime nelemia pirmenybės teisės įsigyti parduodamas dalis instituto atsiradimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatyme iš tiesų buvo įtvirtintas toks reguliavimas, pagal kurį pirkimo–pardavimo objektas buvo ne tik valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, bet ir butai bei kambariai bendrabučiuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu buvo įtvirtinta nuostata, pagal kurią, privatizuojant kambarius bendrabučiuose, bendrojo naudojimo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių ir kt.) plotas buvo paskirstomas bendraturčiams pagal jų susitarimą arba proporcingai privatizuojamų patalpų kambarių plotui.

Tačiau, kasacinio teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas nėra būdingas daiktinei teisei. Juo faktiškai iš esmės vienas daiktas – iš dviejų gyvenamųjų kambarių ir koridoriaus, tualeto bei dušo patalpų sudarytas blokas bendrabučio pastate – teisiškai buvo suskaidytas į du pagrindinius daiktus (gyvenamuosius kambarius) ir antraeilius daiktus (koridoriaus, tualeto bei dušo patalpas). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas tokį daiktinių santykių reguliavimą, kuris nebūdingas daiktinei teisei, neįtvirtino specialių normų, kurias taikant turėtų būti sprendžiami dėl tokio reguliavimo kylantys su daiktinių teisių įgyvendinimu susiję ginčai.

Todėl, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, tais atvejais, kai yra nustatytas daiktinei teisei nebūdingas reguliavimas ir nėra specialių normų, kurios padėtų spręsti dėl jo kylančius ginčus, taikant bei aiškinant daiktinės teisės normas būtina atsižvelgti į tokių santykių pobūdį ir tikslą. Tai reiškia, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, reikia remtis daiktinei teisei būdingu teisiniu reguliavimu.

Remdamasis CK normomis, kasacinis teismas konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai taikė šio kodekso 4.79 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir perkėlė pirkėjo teises ieškovei.

2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-403/2025 paskelbta viešai Lietuvos teismų sprendimų paieškos sistemoje.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šio pranešimo tikslas informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: pirmenybės teisė, bendrojo naudojimo patalpos, bendrabučio tipo butas, pirkėjo teisių perkėlimas.