Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, kai po incidento ieškovas teigė buvęs sužalotas policijos pareigūno. Teismas akcentavo policijos pareigūnų pareigos naudoti kūno kameras svarbą ir pateikė išaiškinimus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tais atvejais, kai institucija privalo fiksuoti įrodymus, tačiau to neatlieka.

Kasacinis teismas nurodė, kad policijos pareigūnai, atvykę į iškvietimo vietą, nuo kontakto su asmenimis pradžios iki pabaigos turi pareigą užtikrinti kūno kamerų veikimą ir įrodymų įvykio vietoje fiksavimą. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą dėl per didelio triukšmo pareigūnai neužtikrino tinkamo kūno kamerų naudojimo – vaizdo įrašai iš įvykio vietos buvo fragmentiški, nutrūkstantys, be to, užfiksuota, kad kai kurie pareigūnai ragino kitus išjungti filmavimo priemones. Dėl šio policijos pareigūnų neveikimo nebuvo galimybės nustatyti, kaip įvykio vietoje prasidėjo policijos pareigūnų ir asmenų konfliktas ir buvo apsunkintas ieškovui smūgį sudavusio asmens nustatymas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad tokiais atvejais valstybei tenka rizika dėl neišsaugotų įrodymų, nes būtent pareigūnai turėjo pareigą ir realias galimybes juos užfiksuoti. Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent atsakovė – valstybė – turi įrodyti, jog smurtą prieš ieškovą panaudojo ne policijos pareigūnas, o kitas asmuo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad toks įrodinėjimo naštos perkėlimas yra logiška policijos pareigūnų pareigos naudoti kūno kameras nevykdymo pasekmė: jei valstybės valdžios subjektas neįvykdo savo pareigos fiksuoti įrodymus, kai turi realią galimybę tą padaryti, būtent šiam subjektui tenka su tokios pareigos neįvykdymu susijusios neigiamos teisinės pasekmės.

Teismas taip pat pabrėžė, kad keli liudytojai patvirtino matę, kaip po smūgio nuo ieškovo nuėjo policijos pareigūnas, o priešingų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo konfliktą su kitais asmenimis, byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir byloje pateiktus išaiškinimus kasacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo policijos pareigūno neteisėtus veiksmus smurtaujant prieš ieškovą ir priteisė pastarajam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Priešinga apeliacinės instancijos teismo išvada pripažinta teisiškai nepagrįsta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-381/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: neturtinė žala, kūno kamera, neteisėti pareigūno veiksmai.