Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė klausimą, kaip turi būti nustatomas savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, kai nuomos sutartis sudaryta pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų įstatymą pritaikius valstybės garantiją asmenims, iškeldintiems iš savininkams sugrąžintų natūra patalpų.

Šioje byloje ieškovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ prašė priteisti iš atsakovės nuomininkės 2354,14 Eur skolą už buto nuomą ir 584,48 Eur nuostolių dėl atsakovės iškraustymo atlyginimą. Ieškovė teigė, kad, remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo, visa nuomininkei nuomotų patalpų vertė (garantija) jau yra įskaičiuota, todėl nuomininkė turėjo pradėti mokėti nuomos mokestį savo lėšomis.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo, o ieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmetė. Apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį paliko nepakeistą. Teismai padarė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai vienašališkai padidino nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ir prašo iš nuomininkės priteisti skolą už nuomos mokestį. Teismų vertinimu, nepriklausomai nuo pasikeitusio nuomos dydžio apskaičiavimo tvarkos reglamentavimo, nuomos sutarties tikslas buvo nustatyti nekintantį nuomos mokesčio už 1 kv. m dydį, iki jis bus padengtas iš valstybės garantijos, ir tik visiškai išnaudojus valstybės garantiją nuomos mokestis gali būti keičiamas (perskaičiuojamas) savivaldybės nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis nėra sutarties šalių susitarimo dalykas, nes jis reglamentuojamas teisės aktais. Dėl šios priežasties nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimas, remiantis aktuliu teisiniu reglamentavimu ir nusistovėjusia kasacinio teismo praktika, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, nelaikytinas vienašaliu nuomos sutarties sąlygų keitimu.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad savivaldybės pareiga apskaičiuoti ir perskaičiuoti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį pagal aktualią Vyriausybės nustatytą tvarką yra grindžiama Civilinio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalimi. Dėl to pripažinta nepagrįsta teismų išvada, kad pagal galiojusius teisės aktus nebuvo įtvirtinta galimybė savivaldybei ar kitam viešajam juridiniam asmeniui keisti nuomos mokesčio dydį, iki į jį bus įskaičiuota visa nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertė (garantija), todėl sutartimi nustatytas nuomos mokestis turi būti fiksuotas ir nekintantis. Kasacinis teismas nusprendė, kad šiuo atveju nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog valstybė savo įsipareigojimus garantijos turėtojai atsakovei yra įvykdžiusi ir atsakovė savo teisę į valstybės garantiją įgyvendino.

Kasacinis teismas panaikino teismų procesinius sprendimus ir priėmė naują sprendimą – savivaldybės įmonės ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 206 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-916/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: nuomos mokestis, patalpų vertė, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis, iškraustymas.