Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal UAB ,,Florinus“ ieškinį UAB ,,FedEx Express Lithuania“ (vežėjai) ir Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei ,,PMTH SP. Z.O.O.“ (pardavėjai) dėl žalos atlyginimo, kurioje sprendžiamas šio ieškinio tarptautinio teismingumo klausimas, ir pateikė prejudicinius klausimus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).

Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės Lenkijos bendrovės „PMTH SP. Z.O.O.“ susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, nes ji už 618 363,84 Eur iš Lenkijos bendrovės įsigijo investicinio aukso, o tarp jos ir atsakovės UAB ,,FedEx Express Lithuania“ susiklostė teisiniai santykiai dėl pervežimo paslaugos, ieškovei užsakius paslaugą investicinį auksą pristatyti į Lietuvą. Auksą pirkusi įmonė solidarųjį reikalavimą pareiškė abiem atsakovėms, nes, jos vertinimu, tiek vežėja, tiek pardavėja savo pareigas, kylančias iš atskirų sutarčių, vykdė aplaidžiai, todėl jų bendrais veiksmais buvo padaryta žala – dingo dalis siuntos. Pirkėja teigia, kad dingo 4 kg aukso, ir žalos atlyginimą prašo priteisti aukso luitų vienetais arba piniginiu ekvivalentu.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalį dėl pardavėjos paliko nenagrinėtą. Teismas padarė išvadą, kad tarp pareikštų ieškinio reikalavimų nėra glaudaus ryšio, todėl pardavėjos atžvilgiu negali būti taikoma jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. gruodžio 12 d. reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas ,,Briuselis IA“) 8 straipsnio 1 punkte. Apeliacinės instancijos teismas pastarąją nutartį panaikino ir perdavė ieškinį dėl šios atsakovės nagrinėti iš esmės. Teismas nurodė, kad pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, o pardavėjai turėjo būti žinoma, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR konvencija), reguliuojanti vežėjo atsakomybės klausimus, leidžia ieškovei pasirinkti jurisdikciją iš kelių teismų, įskaitant vežėjos buveinę, todėl pardavėja objektyviai galėjo numatyti, jog ieškinys jai galėtų būti pareiškiamas pagal pagrindinės atsakovės vežėjos buveinę Lietuvoje.

Kasaciniame skunde atsakovė Lenkijos bendrovė ,,PMTH SP. Z.O.O.“ teigė, jog tam, kad būtų galima taikyti Reglamento ,,Briuselis IA“ 8 straipsnio 1 punkte nustatytą jurisdikcijos taisyklę, ieškinys turi būti pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės buveinės vietos teismuose, t. y. pagal Reglamento „Briuselis IA“ 4 straipsnyje įtvirtintą bendrąją jurisdikcijos taisyklę, bet ne kitais jurisdikcijos pagrindais, kaip pagal šiuo atveju vežėjos atžvilgiu taikytiną CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į ESTT, prašydamas išaiškinti, ar tais atvejais, kai valstybės narės teisme ieškovas pareiškia solidarųjį reikalavimą keliems bendraatsakoviams dėl žalos atlyginimo pagal vieno iš atsakovų (šiuo atveju vežėjo) nuolatinės buveinės vietos kriterijų ir jurisdikcija šio atsakovo atžvilgiu nustatyta pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą nuolatinės buveinės vietos kriterijų, jurisdikcija kito bendraatsakovio atžvilgiu gali būti nustatyta pagal Reglamento ,,Briuselis IA“ 8 straipsnio 1 punkte įtvirtintą specialiąją jurisdikcijos taisyklę, atsižvelgiant į tai, kad tiek Reglamento ,,Briuselis IA“ 4 straipsnio 1 dalyje, tiek CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintos jurisdikcijos taisyklės būtų taikomos vadovaujantis tuo pačiu, t. y. nuolatinės buveinės vietos, kriterijumi.

Taip pat prašoma išaiškinti, ar, nustatydamas jurisdikciją, valstybės narės teismas turi atsižvelgti į tai, kad CMR konvencijoje nėra specialiųjų jurisdikcijos taisyklių, skirtų jurisdikcijos nustatymui esant reglamentuoti tais atvejais, kai ieškovas pareiškia solidarųjį reikalavimą keliems bendraatsakoviams (vežėjui ir pardavėjui) vieno iš atsakovų (vežėjo) nuolatinės buveinės vietos teisme, ir dėl to jurisdikciją šio atsakovo (vežėjo) atžvilgiu nustatyti ne pagal specialios CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalies 1 a punktą, o pagal Reglamento ,,Briuselis IA“ 4 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai antrojo atsakovo (šiuo atveju pardavėjos) atžvilgiu taikyti šio reglamento 8 straipsnio 1 punktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, atsakymai į pateiktus klausimus leis išvengti anksčiau nurodytų Reglamento ,,Briuselis IA“ ir CMR konvencijos nuostatų kolizijos.

Bylos Nr. e3K-3-149-381/2025.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: jurisdikcija, prejudicinis sprendimas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, CMR konvencija, Reglamentas „Briuselis IA“.