Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs už piktnaudžiavimą tarnyba vykdant viešuosius pirkimus nuteisto buvusio UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus Stanislovo Bartkaus baudžiamąją bylą, paliko galioti apeliacinės instancijos teismo jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo buvusiam UAB „Raseinių vandenys“ direktoriui priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir jį nuteisė už tai, kad šis, iš anksto žinodamas, jog rangos darbus atliks pati UAB „Raseinių vandenys“ ir tokiu būdu padarys tai pigiau, vis dėlto organizavo ne tik buitinio nuotakyno tinklų Slabados gyvenvietėje įrangos, bet ir statybos darbų viešąjį pirkimą. Pasirašęs rangos sutartį su viešojo pirkimo laimėtoja, jis nurodė UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojams atlikti buitinio nuotakyno tinklų statybos darbus, o už rangos darbus rangos sutartyje nurodytą kainą sumokėti rangovei UAB „SD ranga“. Taip jis iššvaistė UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą – 9427,02 Eur (BK 184 straipsnio 1 dalis). Be to, organizuojant nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešąjį pirkimą, neteisėto susitarimo su UAB „Prespa“ technikos direktoriumi pagrindu jis bendrovei „Prespa“ sudarė išskirtines sąlygas laimėti pirkimą ir ši dirbtinai padidino įrangos kainą, o sumą, kuria buvo dirbtinai padidinta įrangos kaina, pasidalijo tarpusavyje. Taip jis pasisavino ir iššvaistė UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą – 4000 Eur (BK 183 straipsnio 1 dalis, 184 straipsnio 1 dalis). Tokiais neteisėtais veiksmais S. Bartkus, be kita ko, piktnaudžiavo tarnyba, vienu atveju ir siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, diskreditavo UAB „Raseinių vandenys“ kaip įmonę, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir taip šiai įmonei padarė didelę neturtinę žalą bei pirmiau nurodyto dydžio turtinę žalą (BK 228 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo S. Bartkui priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK nuostatų ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) bei ultima ratio (paskutinė priemonė) principų nepažeidė, laikėsi apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų BPK įtvirtintų reikalavimų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, buvo aktyvus, išsamiai išanalizavo ir įvertino ne tik pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, bet ir apeliacinio proceso metu naujai surinktus įrodymus, pateikė aiškias, logiškas ir tarpusavyje neprieštaraujančias įrodymų vertinimo išvadas, motyvus, kodėl nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo atlikti veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų.

Kasacinis teismas pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad byloje nustatytais nuteistojo atliktais neteisėtais veiksmais UAB „Raseinių vandenys“ pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, be teisėsaugos institucijų įsikišimo, buvo neabejotinai apsunkintas. Nustatytų nuteistojo veiksmų piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pavojingumas atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), kriterijus.

Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistasis S. Bartkus už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas, ir nuteistojo bei jo gynėjo kasacinį skundą atmetė.

2025 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-654/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: piktnaudžiavimas tarnyba, svetimo turto iššvaistymas, svetimo turto pasisavinimas, ultima ratio.