Naujienos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Alytaus rajono savivaldybės merui
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad buvęs Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas pagrįstai pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo.
Byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis A. Vrubliauskas, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, suklastojo šešiolika tarybos nario išmokų apyskaitų, suteikiančių teisę gauti avansu jam išmokėtas su savivaldybės tarybos nario veikla susijusias išmokas, ir jas pateikęs Savivaldybės administracijos buhalterijai apgaule įgijo daugiau kaip 19 600 Eur Savivaldybės lėšų. Taip jis, siekdamas turtinės naudos sau, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarydamas didelę turtinę ir neturtinę žalą Alytaus rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje ir sumenkintas pasitikėjimas juo, kaip valstybės politiku (BK 300 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 228 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pritardamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, konstatavo, kad nuteistojo A. Vrubliausko kaltė pagrįsta leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma – liudytojų (buhalterių) parodymais ir rašytiniais įrodymais (apžiūros protokolais, PVM sąskaitomis faktūromis, A. Vrubliausko kelionės lapais ir kt.). Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įrodymai byloje buvo patikrinti tinkamai argumentuojant, kodėl nebuvo vadovaujamasi nuteistojo A. Vrubliausko parodymais, jog keletas dokumentų į tarybos nario išlaidų apyskaitą, o keletas – į jo individualios veiklos apyskaitą, buvo įtraukti per klaidą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Vrubliausko elgesys buvo tyčinis, akivaizdžiai peržengiantis jo kaip savivaldybės tarybos nario teisėto veikimo ribas, o padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, neteisėtų veiksmų pastovumas, intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.
Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, todėl nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė. 2026 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-891/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
Sekite mus LinkedIn
Reikšminės sąvokos: dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas; sukčiavimas; piktnaudžiavimas; savivaldybės tarybos narys.
El. paštas: lat@teismas.lt
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.














