Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai dėl pažeistos pirmumo teisės teismas perkelia pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartį kitam asmeniui, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo momentas paprastai turi būti nustatomas pagal Civilinio kodekso 4.49 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ne siejamas su teismo sprendimo, kuriuo perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, įsiteisėjimo momentu.

Ginčas kilo dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių nuomos sutarties galiojimo po to, kai teismo sprendimu buvo pripažinta, kad žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant ieškovų pirmumo teisę jį įsigyti. Ieškovai prašė šią nuomos sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip sudarytą asmens, neturėjusio teisės disponuoti turtu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad nuomos sutartis galioja, nes, ją sudarant, atsakovas buvo registruotas kaip turto savininkas. Pirkėjo teises ir pareigas perkėlus ieškovams, jiems nuosavybės teisė į turtą perėjo tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra specialus pirmumo teisės gynimo būdas, kai pats pirkimo–pardavimo sandoris lieka galioti, tačiau pasikeičia pirkėjas. Kasacinis teismas išaiškino, kad tokiais atvejais teismo sprendimas turi retroaktyvią galią: asmuo, kurio pirmumo teisė buvo pažeista, perima pirkėjo teises ir pareigas tomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos sutartyje. Dėl to nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo momentas siejamas ne su teismo sprendimo įsiteisėjimo, o su ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytu daikto perdavimo momentu – nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Kasacinis teismas nurodė, kad, pripažinus, jog pirminis pirkėjas dėl pažeistos pirmumo teisės nelaikytinas teisėtu turto savininku, jis neturėjo teisės disponuoti šiuo turtu kaip savininkas. Dėl to jo sudaryta žemės sklypo ir statinių nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nustatančioms, kad nuomotoju gali būti tik turto savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kasacinis teismas šią sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokia išvada užtikrina pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę veiksmingumą ir neleidžia iš neteisės kilti teisėtoms pasekmėms civiliniuose santykiuose.

2026 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja,
atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. l.sivickaite@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Reikšminės sąvokos: pirmumo teisė pirkti; pirkėjo teisių perkėlimas; nuomos sutarties negaliojimas; nuosavybės teisės įgijimo momentas.