Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 28 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo buvo nuteistas už tai, kad prieš aiškiai išreikštą nukentėjusiosios valią, neturėdamas teisėto pagrindo, sistemingai ją persekiojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 148¹ straipsnio 1 dalis): nuolat skambindavo, siųsdavo trumpąsias žinutes, persekiodavo automobiliu, laukdavo prie gyvenamosios vietos. Dėl to nukentėjusioji turėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą, neteisėti veiksmai sukėlė neigiamą poveikį jos socialiniam gyvenimui ir emocinei būsenai, ji turėjo kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Už šios nusikalstamos veikos padarymą pirmosios instancijos teismas asmeniui skyrė 2500 Eur baudą ir įpareigojimą vienerius metus nesiartinti prie nukentėjusiosios, jos gyvenamosios ir darbo vietos arčiau nei 500 metrų atstumu. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam veikos kvalifikavimui ir bausmės skyrimui, nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atskleidė BK 148¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens persekiojimo būdai gali būti įvairūs: telefoniniai skambučiai, nuolatinis trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, atviras sekimas pakeliui į darbą, gyvenamąją vietą ar iš jų, laukimas vietose, kur nukentėjusysis lankosi, asmeninės informacijos skleidimas tretiesiems asmenims ir pan. Tokiems veiksmams būdingas sistemiškumas, teisėto pagrindo nebuvimas ir aiškus nukentėjusio asmens nepritarimas kaltininko veiksmams. Svarbu nustatyti ir dėl nusikalstamos veikos atsiradusius alternatyvius padarinius: gyvenamosios vietos, darbo ar mokymosi įstaigos pakeitimą, kitokį neigiamą poveikį nukentėjusio asmens socialiniam gyvenimui (pvz., susilpnėjusius ar nutrūkusius socialinius ryšius) ar neigiamą poveikį jo emocinei būsenai (baimės, nerimo jausmą), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Žemesnės instancijos teismai nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pabrėžė, kad kaltininkas siuntė žinutes su bauginamojo pobūdžio tekstais, siekė nukentėjusiąją įbauginti, sistemingai ją baugino, tačiau sistemingas bauginimas yra ne BK 148¹ straipsnio 1 dalyje, o BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymis. Atsakomybė pagal BK 148¹ straipsnį galima tada, kai kaltininko savo turiniu panašūs veiksmai neatitinka BK 145 straipsnio 2 dalies sudėties požymių. Persekiojimo atveju baugina ne veiksmų turinys, o nesiliaujantys, nepageidautini persekiotojo veiksmai, sukeliantys psichologinę ir emocinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuteistojo kasacinį skundą atmetė, paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Bylos Nr. 2K-42-719/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt