Naujienos
Išnagrinėta byla dėl nedeklaruoto laikinojo įdarbinimo
2024 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Inspekcijos) 2022 m. gruodžio 23 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 96 straipsnio 4 dalį už tai, kad, būdamas UAB „Nermeka“ direktorius, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka nedeklaravo įmonėje laikinojo įdarbinimo vykdomos veiklos. Už šio ir kitų administracinių nusižengimų padarymą M. B. buvo skirta subendrinta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda.
Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. B. ir jo atstovo skundų netenkino, Inspekcijos nutarimą paliko nepakeistą.
Pateikdamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, M. B. prašė panaikinti Kauno apygardos teismo nutarties dalį dėl ANK 96 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo ir bylos teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti. Prašyme M. B. nurodė, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to netinkamai pritaikė įstatymą. Pareiškėjo teigimu, jo vadovaujama UAB „Nermeka“ nevykdė laikinojo įdarbinimo veiklos, o į kitą įmonę – UAB „Lindo“ – keturi UAB „Nermeka“ darbuotojai buvo komandiruoti vadovaujantis tarp įmonių pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi. Taigi, tarp įmonių buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne laikinojo įdarbinimo santykiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad laikinajam įdarbinimui yra būdinga tai, jog laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą laikinojo darbo naudotojo, o ne laikinojo įdarbinimo įmonės naudai ir būdamas jam pavaldus. Todėl tokie atvejai, kai darbuotojai paskiriami laikinai dirbti įmonėse jų veiklos srityje ir jų veiklos tikslams pasiekti, darbo naudotojo darbuotojų prižiūrimi ir vadovaujami, darbo naudotojui teikiant darbo priemones ir įrankius, turi būti vertinami kaip laikinojo darbo sutartis. Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik Darbo kodekso nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Nagrinėjamoje byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais buvo nustatyta, kad UAB „Nermeka“ sudarytomis darbo sutartimis buvo įdarbinti keturi asmenys. Šie asmenys, vadovaujantis tą pačią dieną tarp UAB „Nermeka“ ir UAB „Lindo“ pasirašyta paslaugų teikimo sutartimi, buvo komandiruoti dirbti į pastarąją įmonę. Paslaugų teikimo sutartimi UAB „Nermeka“ įsipareigojo UAB „Lindo“ atlikti skalbinių rūšiavimo ir skalbinių lyginimo paslaugas, o ši įsipareigojo UAB „Nermeka“ atlyginti už suteiktas paslaugas pagal jos pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau darbo sutartimis su UAB „Nermeka“ minėti darbuotojai buvo priimti į pakavimo įrangos operatoriaus, statybininko padėjėjo, mechanizatoriaus pareigas. Taigi, šie darbuotojai UAB „Lindo“ atliko kitokio pobūdžio darbus nei tie, kuriems jie buvo pasamdyti su UAB „Nermeka“ sudarytomis darbo sutartimis. Be to, šie darbuotojai jų darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu nedirbo UAB „Nermeka“, neatliko jai funkcijų, kurioms jie buvo pasamdyti pagal darbo sutartis. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėti UAB „Nermeka“ darbuotojai tiesioginę naudą savo darbu kūrė ne UAB „Nermeka“, o UAB „Lindo“, kurios patalpose atliko šios įmonės atsakingų asmenų nurodytas funkcijas (jų kontroliuojami ir vadovaujami) su šiai įmonei priklausančia įranga. Tuo tarpu UAB „Nermeka“ naudą gavo ne tiesiogiai iš minėtų darbuotojų atliekamo darbo, o iš UAB „Lindo“, kaip laikinojo darbo naudotojos, atsiskaitymų už šių darbuotojų darbą pagal tarp įmonių pasirašytą sutartį.
Išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo susiklostę laikinojo įdarbinimo santykiai, o darbuotojai į UAB „Lindo“ buvo komandiruoti, nepaneigia ir tai, kad į UAB „Lindo“ komandiruotiems darbuotojams buvo mokami dienpinigiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, nelaikomi darbo užmokesčiu, jie neįtraukiami ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas. Dienpinigių mokėjimas taip pat neprieštarauja ir Darbo kodekso nuostatoms, reglamentuojančioms laikinąjį įdarbinimą. Taigi, aplinkybė, kad darbuotojas yra komandiruojamas ir jam mokami dienpinigiai, nei patvirtina, nei paneigia vertimosi laikinojo įdarbinimo veikla fakto. Šių išlaidų atlyginimo klausimas gali būti išsprendžiamas susitarimo pagrindu tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai tinkamai išnagrinėjo bylą ir nustatė, jog tarp UAB „Nermeka“, UAB „Lindo“ ir į šią įmonę išsiųstų UAB „Nermeka“ darbuotojų susiklostė laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai. M. B., kaip UAB „Nermeka“ vadovui, kuris nesilaikė įstatyme įtvirtintų reikalavimų laikinojo įdarbinimo veikla užsiimančiai įmonei, buvo tinkamai pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 4 dalį.
Bylos Nr. 2AT-34-654/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Laikinai atliekanti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt
El. paštas: lat@teismas.lt
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.