Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Birštono savivaldybės tarybos narės Romos Žentelienės bylą, konstatavo, kad ji pagrįstai nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo dvidešimt tris išmokų avanso apyskaitas, jas teikė Birštono savivaldybės administracijai, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikiančia teisę gauti tarybos nario išmokas, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą – Birštono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – 1694,67 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad nuteistosios R. Žentelienės nusikalstami veiksmai truko daugiau nei dvejus metus (laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn.), jie buvo nevienkartiniai (inkriminuoti dvidešimt trys dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei sukčiavimo epizodai), sistemingi. Situacija, kai nuteistoji prašydavo kvitų iš kitų asmenų ir tai buvo įprasta praktika, sudarė įspūdį, kad neteisėtas veikimas, siekiant asmeninės naudos, savivaldybės taryboje yra normali praktika. Taip pat nustatyta, kad Birštono savivaldybės administracijai kaip institucijai buvo padaryta didelė žala, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje, o dėl nurodytos žalos valstybinei institucijai didelę neturtinę žalą patyrė ir valstybė. Taigi visuomenė galėjo manyti, kad savivaldybės lėšų įgijimas apgaule yra pateisinamas, o tai neabejotinai turėjo įtakos neigiamam požiūriui į Birštono savivaldybę kaip valstybės instituciją.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų pastovumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad R. Žentelienei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas trejiems metams – yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Nustatyta, kad R. Žentelienė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama savivaldybės tarybos narė, t. y. piktnaudžiaudama jai suteikta viešąja teise. Ji sąmoningai piktnaudžiavo šia teise daugiau nei dvejus metus, kartu darydama kitas nusikalstamas veikas ir neįvertindama savivaldybės tarybos nario statuso ir paskirties.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistosios ir jos gynėjo kasacinis skundas buvo atmestas.

2026 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-628/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja,
atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. l.sivickaite@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Reikšminės sąvokos: dokumentų klastojimas; sukčiavimas; piktnaudžiavimas.