Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

LAT: Biržų rajono politikų korupcinio pobūdžio byloje asmenys išteisinti pagrįstai

2026-05-27

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuroro paduotą kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas žemesnės instancijos teismų sprendimais išteisintas dėl piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalis), meras Vytas Jareckas – dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis), tarybos narys Ritas Vaiginas – dėl papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis), o konkursų į Parovėjos seniūnijos seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas pretendentas Edis Trapikas ir Seimo narys Viktoras Rinkevičius – dėl bendrininkavimo piktnaudžiauti (BK 24 straipsnio 4, 6 dalys, 228 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, jog buvusio Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. Eiduko veiksmuose, atskleidžiant konkursų į Parovėjos seniūnijos seniūno ir seniūno pavaduotojo pareigas pretendentui E. Trapikui klausimą, kuris jam bus užduotas konkursų į šias pareigas metu, nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymio – didelės neturtinės žalos. Tokią išvadą lėmė tai, kad nors V. Eidukas, būdamas valstybės tarnautojas, padarė dalies jam inkriminuotų teisės aktų pažeidimus, tačiau jo veiksmai buvo vienkartiniai, orientuoti tik į vieną asmenį – E. Trapiką, kuris palankiai buvo vertinamas ir kitų komisijos narių. Duomenų apie tai, kad V. Eidukas būtų bandęs paveikti kitų komisijos narių vertinimą, byloje nėra, konkurse į seniūno pareigas tarp kitų pretendentų E. Trapikas užėmė tik trečią vietą, o jį paskyrus seniūno pavaduotoju, jo veikla vertinama labai gerai. V. Eiduko veiksmuose nenustačius piktnaudžiavimo požymių, nenustatytas ir bendras veikimas darant nusikalstamą veiką, todėl V. Rinkevičius ir E. Trapikas taip pat pagrįstai buvo išteisinti dėl piktnaudžiavimo.

Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Baudžiamajame kodekse nėra pateikta nematerialios formos, neturinčio ekonominės vertės, kyšio sąvoka, galimi jo pasireiškimo būdai, nenurodyti tokio atlygio formos neteisėtumo ir nepagrįstumo kriterijai. Teisinis tokios sąvokos abstraktumas ir neapibrėžtumas įpareigoja teismus itin kruopščiai įvertinti visas bylos aplinkybes ir, kiek tai įmanoma, tikrąją įstatymo leidėjo valią kriminalizuojant tokius veiksmus ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, taikymą kiekvienoje konkrečioje byloje. Byloje nėra nustatyta (ir iš pateiktų kaltinimų neaišku), kas konkrečiai ir kokią turėjo gauti ir gavo asmeninę naudą iš nematerialios formos, neturinčio ekonominės vertės kyšio – R. Vaigino ir kaip liudytojos apklaustos tarybos narės, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovės, palankaus koalicijai balsavimo tarybos posėdžių metu ir iš anksto suderinto R. Vaigino nedalyvavimo tarybos posėdyje.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltinant asmenį tuo, kad jis kyšį priėmė kito asmens naudai, tokia nauda taip pat turi būti ne preziumuojama, o įrodoma. Vien tik kasaciniame skunde nurodomos išteisintųjų pareigos ir suinteresuotumas įgyvendinti koalicijos tikslus ir uždavinius savaime nelemia baudžiamosios atsakomybės. Politinė koalicija savo prigimtimi yra kompromisinis darinys, kurį sudaro skirtingos frakcijos, grupės ar atskiri savivaldybės nariai, turintys skirtingas rinkimų programas, vertybes ir požiūrius, todėl tiek jos sudarymas, tiek veikimo principai neišvengiamai susiję su skirtingų interesų derinimu ir kompromisais darant nuolaidas vienose srityse ir siekiant savo tikslų kitose, tačiau tai nereiškia, kad už tai kiekvienu atveju turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šioje byloje išteisintiesiems inkriminuotas ir kasaciniame skunde nurodomas naudos koalicijai siekimas laikytinas pernelyg bendro pobūdžio neapibrėžta nauda, kuri nepagrįsta bylos įrodymais, o prokuroro kasaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami, kad pažadas balsuoti koalicijos naudai būtų pripažintas kyšiu. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su žemesnės instancijos teismų išvada, kad byloje nėra nustatytas kyšio dalykas.

2026 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-719/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminiai žodžiai: korupcija, kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas, baudžiamoji atsakomybė, kyšis.

Tel. +370 5 261 6466
El. paštas: lat@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; adresas – 188602032.
 
Skundai ir prašymai raštinėje priimami:
pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 8.00 iki 17.00 val. (be pietų pertraukos)
penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val. (be pietų pertraukos)
 
Antradieniais ir ketvirtadieniais
iki 17.30 val. teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundaiRegistruotis prašymo ar skundo pateikimui galima tel. +370 5 261 6466 arba el. paštu lat@teismas.lt.
 

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

Naujienų prenumerata