Naujienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pateikė išaiškinimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Kasacinis teismas taip pat apibrėžė, kokia tvarka gali būti išieškoma teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje tėvų sutarta bauda už bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus.

Byloje vienas iš tėvų prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimu patvirtintos nevykdomos bendravimo su vaikais tvarkos ir 9000 Eur baudos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos ir 3000 Eur baudos. Apeliacinės instancijos teismas šį procesinį sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nėra tapati taikos sutarčiai. Kai nevykdoma teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, vykdomasis raštas išduodamas kaip dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo pagal Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 1 dalį, o ne pagal šio straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią vykdomojo rašto išdavimo tvarką pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vykdomojo rašto išdavimo stadijoje teismas netiria, ar bendravimo su vaiku tvarka buvo pažeista. Tai vertinama specialia CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka vykdymo procese, kai antstolis užfiksuoja konkrečius bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimus ir kreipiasi į teismą dėl poveikio priemonių taikymo, o teismas, spręsdamas poveikio priemonių taikymo klausimą, vertina bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo priežastis ir kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Taip pat kasacinis teismas pabrėžė, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas ne dėl bet kokių teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, o tik dėl tų, kurios turi vykdytinumo savybę ir gali būti vykdomos priverstinai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, be kita ko, išaiškino, kad tėvų susitarimas dėl 3000 Eur baudos savaime nesuteikia pagrindo ją išieškoti išduodant vykdomąjį raštą. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymo pasekmės įtvirtintos CPK 771 straipsnio 6 dalyje – teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, jog vien tai, kad bauda už teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą skiriama išieškotojo naudai, neleidžia pripažinti, kad šalys yra laisvos susitarti dėl baudos dydžio už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies prasme. Vis dėlto kasacinis teismas konstatavo, kad šalims nedraudžiama susitarti dėl kitokių nuostolių atlyginimo, tačiau tai nedaro įtakos baudos skyrimui tokio pobūdžio bylose pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame straipsnyje įtvirtintos baudos paskirtis, kai nevykdoma teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, – užtikrinti veiksmingą teismo sprendimu patvirtintų bendravimo teisių įgyvendinimą. Šia bauda iš esmės siekiama daryti finansinį spaudimą tam iš tėvų, kuris kliudo įgyvendinti teismo patvirtintą bendravimo tvarką, o ne išimtinai kompensuoti kitos šalies galimai patirtus nuostolius. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad teismų praktikoje suformuluoti tokios baudos skyrimo kriterijai neleidžia jos pripažinti nuostolių atlyginimu. Tačiau tai nereiškia, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl nevykdomo asmeninio pobūdžio teismo sprendimo, atlyginimo neturi būti atsižvelgiama į minėtame straipsnyje nustatyta tvarka paskirtos baudos dydį – tokia aplinkybė turi būti vertinama ir bauda įskaitoma į susidariusių nuostolių sumą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino žemesnės instancijos teismų nutarčių dalis dėl vykdomojo rašto 3000 Eur baudai išieškoti ir šią bylos dalį nutraukė, kadangi vykdomojo rašto išdavimo metu negalėjo būti sprendžiamas skolininko civilinės atsakomybės klausimas. Dėl šios baudos priteisimo turėjo būti reiškiamas savarankiškas ieškinys. Vykdomojo rašto išdavimo dėl likusios dalies klausimą kasacinis teismas perdavė iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, nes buvo nustatyta, kad vykdomasis raštas buvo išduotas ir dėl tų teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, kurios neturi vykdytinumo savybės ir negali būti vykdomos priverstinai.

2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026. Nutarties tekstą galima rasti Viešoje teismų sprendimų paieškoje. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Reikšminės sąvokos: bendravimo su vaiku tvarka, vykdomasis raštas, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, bauda.