Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

LAT išaiškino dėl skolininko turto pardavimo varžytynėse jo pasiūlytam pirkėjui

2021-07-02

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto pardavimą jo pasiūlytam pirkėjui ir šio turto pardavimo kainos nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

Nagrinėtoje byloje ieškovės prašė teismo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo aktą, kuriuo skolininkė pardavė savo pasiūlytai pirkėjai nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą, garažą, sandėlį, kitus inžinerinius kiemo statinius už turto arešto akte vertintojo nustatytą 346 000 Eur kainą. Prieš šio akto sudarymą antstolė buvo pripažinusi pirmąsias varžytynes neįvykusiomis dėl to, kad laimėjusi aukščiausią kainą (550 277 Eur) pasiūliusi ieškovė nesumokėjo šios sumos, todėl neįgijo turto. Šiuo atveju skolininkė pasiūlytai pirkėjai pardavė turtą už mažesnę nei pirmosiose varžytynėse nesumokėtą, bet lygią pradinei turto vertei kainą.

Išnagrinėjusi bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo, kad antstolio patvirtinti skolininko turto pardavimo aktai sudaromi priverstinio vykdymo procese, juos privaloma tvarka tvirtina antstolis, šie aktai kaip sandoriai sudaromi griežtai reglamentuojama vykdymo proceso tvarka, todėl jiems nuginčyti netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.66 straipsnio sandorio negaliojimo pagrindo (actio Pauliana – skolininko sudaryto sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus teises) kriterijai. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų, todėl antstolio patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas negali būti ginčijamas reiškiant actio Pauliana.

Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad pasiūlyti savo turto pirkėją skolininkas turi teisę ne iki pirmųjų, kaip buvo iki šiol teismų praktikoje, bet iki antrųjų varžytynių paskelbimo specialiajame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (kai pirmosios neįvyko dėl to, kad, pvz., jas laimėjęs turto pirkėjas nesumokėjo pasiūlytos kainos). Iki šiol buvo aiškinama, kad, pagal CPK 704 straipsnį, teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas galėjo pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo, o varžytynėms neįvykus dėl to, kad nebuvo sumokėta pasiūlyta aukščiausia kaina, turto rinkos kaina buvo pripažįstama varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlyta suma.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui, kaip prioritetinio priverstinio skolininko turto realizavimo būdo, ypatumus, poreikį suderinti kreditoriaus ir skolininko interesus bei siekį operatyviai realizuoti turtą už rinkos kainą, nusprendė, kad yra objektyvus poreikis pakeisti susiformavusią praktiką. Todėl tuo atveju, kai skolininko turto nepavyksta parduoti pirmosiose varžytynėse, skolininkas nepraranda teisės siūlyti areštuoto turto pirkėją ir gali šią teisę įgyvendinti iki antrųjų varžytynių paskelbimo CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Skolininkas gali pasiūlyti pirkėją pirkti turtą už kainą, lygią turto vertintojo nustatytai rinkos vertei ir atitinkančią antstolio turto arešto akte nurodytą sumą. Tokia kaina nėra tapati pirmąsias varžytynes laimėjusio, bet nesumokėjusio dalyvio pasiūlytai kainai, nes ji nerodo tikrosios turto rinkos vertės. Toks skolininko teisės pasiūlyti turto pirkėją aiškinimas leidžia užtikrinti veiksmingą šios teisės įgyvendinimo tvarką, išieškotojo ir skolininko interesų balansą. Pažymėtina ir tai, kad varžytynes paskelbus neįvykusiomis skolininko pasiūlytam pirkėjui areštuotas turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip vėliausiame turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, jeigu jos užtenka įsiskolinimui ir susidariusioms vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Turto pardavimas už kainą, atitinkančią to turto rinkos vertę arba artimą rinkos vertei kainą, nepažeidžia teisėtų skolininko ir kreditoriaus interesų.

Dėl išdėstytų argumentų išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.

Bylos Nr. e3K-7-69-313/2021.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. r.kraulise@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt