Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties aiškinimo taisyklių taikymo.

Byloje ginčas kilo dėl kainos indeksavimo pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą statybos darbų rangos sutartį. Šalys nesutarė, ar perskaičiuojant kainą turi būti įtraukti darbai, kuriuos rangovės vėluoja atlikti dėl savo kaltės. Rangovės ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves ‒ užsakovę ir inžinierę atitinkamai perskaičiuoti sutarties kainą ir priteisti skolą, susidariusią dėl netinkamai indeksuotos kainos. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir nusprendė, kad perskaičiuojant kainą neturi būti atsižvelgiama į vėlavimą atlikti darbus, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės toks vėlavimas atsirado. Apeliacinės instancijos teismas tokią teismo išvadą pripažino nepagrįsta, panaikino skundžiamą sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, nesant aiškiai išreikštos sutarties šalių valios dėl sutarties sąlygų, ji turi būti aiškinama pagal įprastinę, nusistovėjusią tokių sutartinių santykių praktiką. Kuo labiau sutarties sąlyga yra nutolusi nuo įprastinės tokių sutartinių santykių praktikos, tuo aiškiau ji turi būti įtvirtinta sutartyje, o išimtį iš bendrųjų taisyklių nustatanti sutarties sąlyga negali būti nustatyta nutylėjimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra sąlygos, kurioje būtų nustatyta, kad rangos darbų kaina indeksuojama neatsižvelgiant į darbų atlikimo terminų pažeidimą. Kasacinis teismas nurodė, kad racionalaus viešųjų lėšų naudojimo poreikis ir strateginė objekto reikšmė savaime negali nulemti sutarties aiškinimo perkančiosios organizacijos naudai, tačiau šios aplinkybės yra reikšmingos viešųjų pirkimų dalyvių ketinimų aspektu ‒ kaip įpareigojančios perkančiąją organizaciją atitinkamai veikti sudarant sutartį. Kainos perskaičiavimas rangovo naudai, net ir už dėl jo kaltės ar rizikos pažeistus darbų atlikimo terminus, taip nukrypstant nuo įprastinės rangos santykiuose šalių interesų ir rizikų pusiausvyros, neabejotinai neatitiktų racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principo ir protingo asmens standarto.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl ieškinio pagrindo, pagrįstai nenagrinėjo faktinių aplinkybių, dėl kieno kaltės ar rizikos buvo pažeisti sutarties terminai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl to buvo neatskleista bylos esmė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pripažįstama, kad indeksuojant sutarties kainą yra privaloma atsižvelgti į darbų atlikimo vėlavimą, kai toks vėlavimas yra nulemtas rangovių kaltės ar jų rizikai priskirtų aplinkybių.

2026 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2026 (aktyvi nuoroda).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: viešojo pirkimo sutartis, kainos indeksavimas, rangos darbai, sutarties aiškinimas.