Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai gali būti taikomi tik esant aiškiam faktiniam pagrindui, kurį sudaro konkreti informacija apie galimą nusikalstamą veiką. Taip pat akcentavo, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, dydį, turi būti atsižvelgiama į pažeistos teisės pobūdį, žalos individualų vertinimą ir teismų praktiką.

Buvęs prokuroras Ugnius Vyčinas (ieškovas) prašė iš Lietuvos Respublikos priteisti 85 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų ir teismų veiksmų, atlyginimą. Ieškovas teigė, kad jam taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo vykdomi nesant faktinio pagrindo ir pažeidė jo teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Taip pat nurodė ir kitus, jo įsitikinimu, valstybės institucijų padarytus jo teisių pažeidimus.

Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėto laikinojo sulaikymo ir per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konstatavo, kad, ieškovui pateikus pakankamai pagrįstą reikalavimą dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, įrodinėjimo našta tenka valstybei – ji turi paneigti galimą asmens teisių pažeidimą.

Pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos faktinio pagrindo, kasacinis teismas išaiškino, kad faktiniu pagrindu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti nurodoma aiški ir konkreti informacija apie galimą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, turint pakankamai pagrįstų duomenų apie rengiamą, vykdomą ar padarytą nusikalstamą veiką. Nesant pakankamų duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, gali kilti pagrįstas poreikis atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, įskaitant ir slapto pobūdžio tyrimo veiksmus. Taigi, informacija, pakankama konstatuoti, kad yra faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, neturi ir negali būti tokio lygio, kokia yra pakankama ir būtina ikiteisminiam tyrimui pradėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad informacija apie 2019 m. gegužės 28 d. ieškovo – tuomečio Generalinės prokuratūros prokuroro – susitikimą jo namuose su advokatu Š. M., taip pat duomenys apie galimą pastarojo prekybą poveikiu laikytini pakankamu pagrindu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad žvalgybos veiksmai buvo susiję su konkrečiais įvykiais, o juos sankcionavusios institucijos rėmėsi aiškia ir konkrečia informacija apie galimą nusikalstamą veiką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat vertino neturtinės žalos, priteistos ieškovui dėl neteisėto laikinojo sulaikymo ir per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, dydžio pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad, nustatant tinkamą kompensacijos dydį, būtina atsižvelgti į pažeistos teisės pobūdį, padarytos žalos individualų vertinimą ir orientuotis į nacionalinėje praktikoje bei Europos Žmogaus Teisių Teisme priteisiamus dydžius bylose, kuriose nustatyti panašūs pažeidimai, ir padidino ieškovui priteistas sumas iki 2500 Eur už neteisėtą sulaikymą ir 1200 Eur už pernelyg ilgą tyrimo trukmę.

2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-381/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.