Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CK 3.31 straipsnyje yra įtvirtinta tik bendroji taisyklė, nustatanti sutuoktinio teisę pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę. Pavardė, skirtingai nei vardas, yra giminės asmenvardis – jis rodo asmens priklausymą šeimai ir giminei. O asmenvardžių darymą ir rašymą reglamentuoja Konstitucija, Valstybinės kalbos įstatymas, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir juos įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (VLKK Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (Taisyklės) nuostatos.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti jos pavardę. Po santuokos jai buvo suteikta pavardė su galūne „-ienė“, tačiau ji norėjo, kad jos pavardė būtų be lietuviškos galūnės – tokia pat, kaip jos sutuoktinio, nesugramatinta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad Taisyklėse nustatyti pagrindai, t. y. atvejai, kai pavardė gali būti keičiama. CK 3.31 straipsnį įgyvendinančiame kitame poįstatyminiame akte – VLKK Nutarime, VLKK pagal įstatymu jai suteiktą kompetenciją sunormino lietuviškų moterų pavardžių darymą ir nustatė pavardės keitimo sudarytame civilinės būklės akto įraše tvarką (gramatinimą). Pagal šią tvarką vyrų ir moterų pavardės savo forma skirsis net tada, kai sutuoktinių pasirinkta pavardė yra bendra CK 3.31 straipsnio taikymo kontekste. Toks moters pavardės, pasirinktos kaip bendros sutuoktinio pavardės, gramatinimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu tiek galiojančiais teisės aktais, tiek nacionalinėje ir tarptautinėje jurisprudencijoje, pagal kurią moterų pavardžių gramatinimas yra pateisinamas konstituciniu imperatyvu – Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles.

Kasacinis teismas nurodė, kad, remiantis VLKK Nutarimo nuostatomis, bendra taisyklė yra ta, jog moterų pavardės daromos iš vyro pavardės su priesagomis „-ienė“ ir „-(i)uvienė“, arba tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne „-ė“. Išimtyse nurodyta, kad moteris gali pasilikti sutuoktinio pavardę jos nekeisdama, jei ji baigiasi „-ė“ (VLKK Nutarimo 2 dalis) arba jei jos sutuoktinio pavardė yra nelietuviškos kilmės (Taisyklių 9.12 punktas).

Kasacinis teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų Taisyklėse nustatytai išimčiai taikyti, kai pavardė gali likti nesugramatinta. Teismai taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Todėl pareiškėjos po santuokos pasirinktos pavardės įrašas Lietuvos Respublikoje yra pagrįstai atliktas remiantis pagrindinėmis asmenvardžių rašybos nuostatomis juos rašyti lietuvių, kaip valstybine, kalba.       

2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: VLKK, moters pavardė po santuokos, asmenvardžių rašyba.