Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs UAB „Taudeta“ vadovo V. B. baudžiamąją bylą dėl mokesčių nesumokėjimo (Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalis), panaikino apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, UAB „Taudeta“ vadovas V. B. buvo nuteistas už tai, kad jis, būdamas mokus, po Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) priminimo sumokėti mokesčius nesumokėjo daugiau kaip 900 MGL (45 816,19 Eur) dydžio mokesčių.

Pirmosios instancijos teismas V. B. išteisino, nustatęs, kad bendrovė neturėjo realios galimybės sumokėti nurodytus mokesčius, o jos vadovas siekė išsaugoti įmonės veiklą ir turtą.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą ir V. B. pripažino kaltu, nurodęs, kad įmonė buvo moki, o vadovas, sąmoningai pasirinkęs nemokėti mokesčių, veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 219 straipsnio 2 dalyje, požymis yra kaltė. Tyčios buvimas kaltinamojo veiksmuose tiesiogiai priklauso nuo aplinkybės, ar mokesčiai buvo nemokami dėl įmonės nemokumo, ar dėl sąmoningų kaltininko veiksmų, todėl byloje buvo būtina išsamiai įvertinti nuteistojo veiksmus esant sudėtingai įmonės finansinei situacijai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, V. B. veiksmai – darbuotojų išsaugojimas, paskolos suteikimas įmonei, mokėjimai, išimtinai susiję su įmonės veiklos vykdymu, kreipimasis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, įmonės turto išsaugojimas – vertinami kaip nuteistojo siekis išsaugoti verslą, išvengti bendrovės bankroto, atkurti jos mokumą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir ateityje sumokėti mokesčius. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo sąmoningai, tyčia vengė mokėti mokesčius VMI. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, grįstos tik nuteistojo pareigų pobūdžio akcentavimu, išskirtinę reikšmę suteikiant pareigai dengti įsiskolinimą VMI, vertintinos kaip padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų visumos.

2025 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-891-2025 (aktyvi nuoroda).

Vieša teismų sprendimų paieška.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminiai žodžiai: BK 219 straipsnis; mokesčių nesumokėjimas; mokumas; tyčia; baudžiamoji atsakomybė; įrodymų vertinimas; išteisinimas.