Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tam, kad darbo sutarties šalių susitarimas dėl žalos darbdaviui atlyginimo, pasirašytas nutraukiant darbo santykius, galėtų būti vertinamas kaip novacija (prievolės pakeitimas), būtina nustatyti tiek pradinę, tiek naują šalių prievolę, kuria ji buvo pakeista, ir šalių valią dėl pakeitimo.

Taip pat išaiškinta, kad tokių susitarimų teisėtumas visais atvejais turi būti vertinamas vadovaujantis imperatyviosiomis Darbo kodekso normomis, t. y. jais negali būti pabloginama darbuotojo padėtis.

Ginčas šioje byloje kilo dėl susitarimu sukeliamų teisinių pasekmių – ar darbdavė (ieškovė) turi teisę į reikalavimo priteisti iš darbuotojos (atsakovės) susitarime nurodytą sumą patenkinimą. Susitarime buvo nurodyta, kad darbuotojai mokamas didesnis nei sutartas darbo užmokestis, ir darbuotoja įsipareigojo atlyginti darbdavei šios patirtą žalą, sumokėdama konkrečią permokos sumą per nustatytą laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad darbuotojai taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, ir priteisė susitarime nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir papildomai nurodė, kad, nepriklausomai nuo to, kokia pradinė prievolė siejo šalis (atsiradusi dėl žalos atlyginimo, nepagrįsto praturtėjimo ar kitais pagrindais), ji pasibaigė pasirašius susitarimą, kuriuo buvo sukurta nauja prievolė (įvyko novacija).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismai nepagrįstai netyrė, kokiu pagrindu ir aplinkybėmis darbuotojai kilo pareiga atlyginti žalą ar grąžinti permoką (jei tokia kilo apskritai). To nenustačius, į klausimą, ar įvyko novacija, atsakyti negalima, nes nežinant, kokia yra pradinė prievolė, negalima pasakyti, ar susitarime įtvirtinta prievolė yra nauja, ar susitarimu tik pakeistos galiojančios prievolės vykdymo sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad susitarimai dėl darbo teisinių santykių pagrindu  atsiradusių prievolių turi būti vertinami pagal imperatyviąsias darbo teisės normas, tačiau teismai šių normų susitarimui netaikė. Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino esminių DK normose įtvirtintų su darbuotojo atsakomybe darbdaviui susijusių aplinkybių (sąlygų), neanalizavo, ar susitarimas nepablogino atsakovės, kaip darbuotojos, padėties, palyginti su DK nustatytomis garantijomis. Kadangi teismai neištyrė visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, jų išvados dėl darbuotojos pareigos sumokėti susitarime nurodytą sumą darbdavei negali būti laikomos teisėtomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė dėl padarytų pažeidimų panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir perduoti ją iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų tinkamai ištirtos svarbios aplinkybės.  

2026 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-1249/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: novacija, susitarimas dėl žalos darbdaviui atlyginimo pasibaigus darbo santykiams.