Naujienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė ir Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė dalyvavo Teisingumo ministerijos organizuotoje diskusijoje „Teisių revoliucija ar teisių infliacija?“.

Teismo pirmininkė dr. D. Bublienė skaitė pranešimą „Teisėjo žvilgsnis: kai teisės norma tampa rebusu“, kuriame daug dėmesio skirta teisėkūros kokybės, teisės aiškumo įtakai teismų darbui.

Pasak Teismo pirmininkės, teisėkūros kokybė šiandien yra ne vien techninis ar siauras klausimas – ji tiesiogiai susijusi su visuomenės pasitikėjimu valstybe, teisine sistema ir teisingumo jausmu. „Kai teisės norma tampa rebusu, dažniausiai tai – teisėkūros kokybės problema, tiesa, virstanti visuomenės, konkretaus žmogaus, jo teisių įgyvendinimo problema“, – pažymėjo dr. D. Bublienė.

Pranešėjos nuomone, per 35 metus teisėkūros srityje esame labai patobulėję ir išsikėlę aukštus standartus, tačiau praktikoje jie ne visuomet įgyvendinami nuosekliai. Didelis teisės aktų skaičius, dažni pakeitimai, perteklinis reguliavimas ir neaiškios formuluotės kuria norminį „triukšmą“, ardantį teisės sistemą, apsunkinantį institucijų, tarp jų – ir teismų, darbą. Nedaug naudos teikia ir dažnai formalūs aiškinamieji raštai, neatskleidžiantys projekto tikslo, stokojantys projekto poveikio realaus vertinimo. Ex post analizė, turinti atsakyti į esminį klausimą, ar priimtas įstatymas iš tiesų veikia, yra vis dar prabanga ir nėra tapusi įprasta ir nuoseklia praktika.

Teismo pirmininkė pabrėžė, kad teisėkūros trūkumai persikelia ir į teismus – didėja bylų skaičius, ilgėja procesai, kyla nevienodos praktikos rizika. Dėl neaiškaus ar prieštaringo reguliavimo teismai dažnai tampa ne tik teisės taikytojais, bet ir teisės spragų užpildytojais bei sistemos derintojais.

Baigdama pranešimą, dr. D. Bublienė akcentavo, kad kokybiška teisėkūra yra būtina sąlyga veikiančiai teisingumo sistemai. „Kai teisė aiški – teismas gali būti nuoseklus. Kai teisė kokybiška – teismas gali būti teisingas ne „nepaisant“, o „remdamasis“ įstatymu. Todėl galbūt svarbiausia mintis yra ši: kiekvienas neaiškiai parašytas straipsnis anksčiau ar vėliau tampa byla. Ir kiekviena byla – ne tik ginčas tarp šalių, o ir testas visai teisinei sistemai. Jeigu norime mažiau rebusų teismuose, turime pradėti nuo teisėkūros“, – teigė dr. D. Bublienė.

Po pranešimo vykusioje diskusijoje dalyvavusi Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. G. Juodkaitė-Granskienė, atkreipdama dėmesį į pagrindiniame pranešime išryškintas problemas ir papildydama jas naujomis įžvalgomis, taip pat aptarė teisėjų aktyvumo teisėkūros procesuose ribas. „Teisėjo dalyvavimas teisėkūros procesuose turi tiek savo privalumų, tiek ir trūkumų. Pagrindinis trūkumas yra tai, kad išankstinis teisėjo pasisakymas apie galimą korekciją gali būti kliūtis jam spręsti bylą iš esmės, kai iškils poreikis konkrečioje byloje taikyti normas, dėl kurių teisėjas pateikė komentarus“, – teigė G. Juodkaitė-Granskienė.

Su visa dr. D. Bublienės kalba galite susipažinti čia. Visą forumą ir jame vykusias diskusijas galite pamatyti čia. 

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn