Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl buvusio Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio šmeižimo (BK 154 straipsnio 2 dalis), pripažino, kad žurnalistai Artūras Jančys, Rūta Janutienė ir Saulė Pauliuvienė išteisinti pagrįstai.

Byloje buvo vertinami išteisintųjų A. Jančio, R. Janutienės ir S. Pauliuvienės veiksmai dėl 2016 m. dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotų A. Jančio rengtų straipsnių „Lietuvos bankas – per sprangus kąsnis ir STT“ bei „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ ir per televizijos kanalą „Lietuvos ryto TV“ transliuotų R. Janutienės ir S. Pauliuvienės rengtų laidų „Patriotai“.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad minėtose publikacijose ir televizijos laidose apie nukentėjusįjį V. Valvonį buvo viešai paskleista konstatuojamojo pobūdžio tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažeidžia V. Valvonio garbę ir orumą, nes jis faktiškai buvo įvardytas kaip padaręs tyčinį sunkų korupcinį prekybos poveikiu nusikaltimą, tačiau konstatavo, kad išteisintieji, paskleisdami apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, neveikė tiesiogine tyčia, t. y. nesuvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir nesiekė apšmeižti nukentėjusiojo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmetė prokuroro, nukentėjusiojo V. Valvonio ir jo įgaliotos atstovės kasacinių skundų argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo nurodydama, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl sąžiningo klydimo situacijos ir to, kad išteisintieji neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti nukentėjusįjį V. Valvonį, yra pagrįstos išsamiu ir objektyviu įrodymų visumos vertinimu.

Kasacinis teismas pritarė žemesnės instancijos teismų išvadoms, kad byloje nėra nustatyta, jog išteisintieji suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir norėjo tokią informaciją paskleisti. Tokios teismų išvados pagrįstos išsamiu minėtų publikacijų ir televizijos laidų rengimo ir publikavimo bei transliavimo aplinkybių išnagrinėjimu. Teismai atsižvelgė į tai, kad rengdamas straipsnius žurnalistas A. Jančys informaciją rinko iš kelių šaltinių, pagal galimybes ją tikrino. Atsižvelgta ir į tai, kad informacija, kuria disponavo A. Jančys, nebuvo vienareikšmiška: viena vertus, jis rėmėsi kredito unijos Centro taupomosios kasos atstovų papasakotomis aplinkybėmis apie tai, kokiu būdu vėliau už prekybą poveikiu nuteistas V. Aleksiukas reikalavo kyšio prisidengdamas pažintimis Lietuvos banke, iš nepažįstamo vyriškio gauta tariamai užfiksuotų pokalbių stenograma, nors pats V. Valvonis neigė sąsajas su V. Aleksiuko nusikalstamais veiksmais, o ikiteisminį tyrimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokuratūra daugiau informacijos neteikė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad išteisintojo A. Jančio parengtų straipsnių turinys iš esmės atitinka informacijos, kuria disponavo A. Jančys, kiekį ir patikimumo laipsnį. Žurnalisčių R. Janutienės ir S. Pauliuvienės parengtų reportažų informacijos šaltinis buvo A. Jančio straipsniai. Nors R. Janutienė ir S. Pauliuvienė savo laidose teiginius apie V. Valvonį formulavo griežčiau ir kategoriškiau nei A. Jančys, tačiau tiek pagal nacionalinių teismų, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką saviraiškos laisvė apima ne tik informaciją ar idėjas, kurios priimamos palankiai arba laikomos nekaltomis ar nereikšmingomis, bet ir tas, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga ir tai, kad išteisintieji veikė siekdami apginti viešąjį interesą – išsiaiškinti, ar vienos iš pagrindinių valstybės institucijų – Lietuvos banko – vieno iš struktūrinių padalinių vadovas nėra susijęs su korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, taip pat ar tinkamai buvo atliekamas prekybos poveikiu tyrimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (lot. ultima ratio), naudojama teisinių gėrių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Išteisintųjų nustatyti veiksmai, jų profesinės žurnalistų pareigos vykdymas, turimos informacijos tikrinimas pagal objektyvias galimybes iš kelių šaltinių, jų įsitikinimas turimos informacijos teisingumu, nukentėjusiojo pažeistų teisių apgynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis kartu su tiesioginės tyčios nebuvimu panaikina galimybę išteisintiesiems taikyti griežčiausią baudžiamosios atsakomybės rūšį.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kasatorių nurodyti esminiai BPK pažeidimai nebuvo padaryti, baudžiamasis įstatymas byloje taikytas tinkamai, ir prokuroro, nukentėjusiojo V. Valvonio ir jo įgaliotos atstovės kasacinius skundus atmetė.

2026 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-813/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: šmeižimas, garbės ir orumo gynimas, tiesioginė tyčia.