Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad buvęs Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas pagrįstai pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis R. Grigas, eidamas teisėjo pareigas, tiesiogiai susitarė, pažadėjo savo naudai priimti 2000 Eur kyšį ir vėliau priėmė 1000 Eur kyšį už tai, kad vykdydamas teisėjo įgaliojimus veiktų neteisėtai, t. y., nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nesilaikytų įstatymų reikalavimų ir priimtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankų sprendimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, kuriame buvo keliamas įrodymų, surinktų taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, leistinumo klausimas, konstatavo, kad pažeidimų juos vertinant nebuvo padaryta. Bylą nagrinėję teismai tinkamai patikrino kriminalinės žvalgybos pradėjimo ir atskirų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindus, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, o veiksmų trukmę įvertino kaip proporcingą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai R. Grigo darbo kabinete nebuvo taikomi siekiant atskleisti teismo pasitarimų kambario paslaptį, nes šiame kabinete teisėjo nagrinėtos bylos aplinkybės buvo aptariamos tik su kitu nuteistuoju nusikalstamos veikos darymo kontekste, o tokie teisėjo veiksmai nėra saugomi įstatymo.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad teisėjo imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai šioje byloje prieš tuometinę advokatę buvo sankcionuoti ir vykdomi nepažeidžiant advokato veiklos garantijų bei advokato ir jo kliento susižinojimo apsaugos (imuniteto). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, advokato profesinė paslaptis nėra absoliuti ir gali būti ribojama išimtiniais atvejais, kai tai būtina, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, ypač tada, kai nusikalstamas veikas galimai daro pats advokatas.

Taigi, teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, kvalifikuodami R. Grigo veiką kaip kyšininkavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl nuteistojo R. Grigo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmetė. Kita vertus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, susijusi su kitam nuteistajam Tautvydui Grigui inkriminuota papirkimo (BK 227 straipsnio 2 dalis) veika, neatitinka nuosprendžiui keliamų reikalavimų, todėl šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir perdavė ją iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2026 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-976/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: kyšininkavimas, kriminalinė žvalgyba, teisėjo imunitetas, advokato profesinė paslaptis.