Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje buvęs UAB „Gelsauga“ vadovas V. Ž. nuteistas už piktnaudžiavimą tarnyba ir kyšio priėmimą (Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 3 dalis), konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, teisės taikymo klaidų ar esminių proceso pažeidimų nepadarė, todėl paliko galioti teismų sprendimus be pakeitimų.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai V. Ž. pripažino kaltu už tai, kad jis, veikdamas kartu su kitais asmenimis, 2013 m. UAB „Gelsauga“ sukūrė neteisėtą viešųjų pirkimų schemą, kurios tikslas buvo sudaryti sąlygas iš anksto numatytoms įmonėms laimėti konkursus. Be to, V. Ž. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. pareikalavo ir priėmė didelės vertės kyšį (52 200 Lt (15 118,16 Eur) iš UAB „Viacon statyba“ direktoriaus, pažadėdamas kad ši įmonė laimėtų UAB „Gelsauga“ organizuotą viešąjį pirkimą.

Teisėjų kolegija pripažino, kad liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys buvo gauti teisėtai ir pagrįstai pripažinti įrodymais. Teismai tinkamai įvertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo ir kartu kyšininkavimo nusikalstamoje veikoje dalyvavusio kito nuteistojo parodymų patikimumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai pripažino V. Ž. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nes UAB „Gelsauga“ atitiko Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytus perkančiosios organizacijos kriterijus, o V. Ž. funkcijos buvo susijusios su administraciniais įgaliojimais įmonėje. Byloje nustatyta, kad UAB „Gelsauga“ yra visiškai kontroliuojama valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“, bendrovė buvo įsteigta viešojo intereso funkcijoms vykdyti, o didžioji jos pajamų dalis buvo gaunama iš patronuojančiosios įmonės. Todėl UAB „Gelsauga“ turėjo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų sudarydama subrangos sutartis. Atitinkamai V. Ž., būdamas UAB „Gelsauga“ direktorius, turėjo administracinius įgaliojimus, teisę veikti bendrovės vardu ir priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad dėl piktnaudžiavimo tarnyba V. Ž. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. UAB „Gelsauga“ patyrė 55 660 Lt (16 120,25 Eur) turtinę žalą, nes dirbtinai padidinus statybos darbų kainą ši suma buvo pervesta už realiai nesuteiktas paslaugas, todėl įmonė permokėjo už darbus. Be to, neskaidriai organizuojant viešuosius pirkimus, iš anksto parenkant laimėtojus ir ribojant konkurenciją, buvo padaryta ir didelė neturtinė žala UAB „Gelsauga“ bei valstybei, nes tokie veiksmai pažeidė viešųjų pirkimų principus, sudarė prielaidas neracionaliai naudoti valstybės lėšas ir diskreditavo viešųjų pirkimų sistemą.

2026 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-511/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Laura Šivickaitė-Moldarienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja,
atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. l.sivickaite@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt

Reikšminės sąvokos: viešieji pirkimai; piktnaudžiavimas; žala; valstybės tarnyba.