Naujienos

Su koncernu „MG Baltic“ susijusioje politinės korupcijos byloje pirmosios instancijos teisme Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, juridiniams asmenims – UAB „MG grupė“, politinei partijai Liberalų sąjūdžiui ir politinei partijai Darbo partijai – buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nes teismo buvo nustatyta, kad nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis – minėti asmenys pripažinti kaltais dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, t. y. kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis), papirkimo (BK 227 straipsnis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis), bei dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, kuria išnagrinėta 12 kasacinių skundų, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis iš esmės pripažintas pagrįstu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pažymėjo, kad byloje nustatyta politinės korupcijos požymių, politinė korupcija apima politikos dalyvių piktnaudžiavimą viešąja galia, siekiant asmeninės naudos ar naudos atstovaujamai  partijai arba kitokiai politinei, privačiai organizacijai.

Byloje konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas. Korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė UAB koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje nustatytu laikotarpiu susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad UAB koncernas „MG Baltic“ (koncernas) vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose. Koncernas, per vieną iš vadovų – R. Kurlianskį – palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus. Net ir pasikeitus įstatymo įtvirtintam reglamentavimui, kai juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti paramą politinėms partijoms, koncernas ieškojo būdų, kaip ir toliau vienokia ar kitokia forma susitarti su politinių partijų atstovais dėl finansinės paramos partijoms suteikimo. Tai buvo daroma pasirenkant įvairias konspiracines schemas – pavyzdžiui, byloje nustatyti atvejai, kai kyšiai, užmaskuoti kaip parama, buvo pervedami ne tiesiogiai patiems juridiniams asmenims (partijoms), buvo kuriami daugialypiai ryšiai ir santykiai, įskaitant ir fiktyvius, tarp juridinių, taip pat ir tarp juos valdančių fizinių asmenų, siekiant paslėpti pinigų ar kitokios naudos plačiąja prasme judėjimą ir suklaidinti dėl tikrojo naudos gavėjo ar lėšų paskirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad nuteistieji V. Gapšys, E. Masiulis, Š. Gustainis, G. Steponavičius veikos padarymo metu buvo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, grindžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principais. Todėl, priešingai nei teigė kasatoriai, konstitucinis Seimo nario laisvojo mandato principas negali būti suprantamas kaip Konstitucijos ir įstatymų nevaržoma Seimo nario absoliuti laisvė veikti taip, kad būtų priimti su Konstitucija nesuderinami sprendimai. Todėl, nors nuteistieji buvo pripažinti kaltais už teisėtą veikimą, t. y. veikimą pagal jiems suteiktus įgaliojimus, kasacinės instancijos teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės savaime nepaneigia nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtumo – teisėtas ar neteisėtas veikimas (arba neveikimas) gali turėti reikšmės tik veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK straipsnio dalį, nustatančią atsakomybę už teisėtą (1 dalis) ar neteisėtą (2 dalis) veikimą (ar neveikimą) imant kyšį ar už jo davimą. Korupcinio pobūdžio elgesys (kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu ir pan.), nepriklausomai nuo to, ar jis atliekamas pagal turimus įgaliojimus, ar juos peržengiant, yra pavojingas tuo, kad daroma žala normaliam valstybės tarnybos funkcionavimui, institucijų veiklai, demokratinių institucijų stabilumui ir jų prestižui.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje taip pat nurodė, kad kasatorių išreikštos abejonės dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo, kaltinimų neaiškumo, Žvalgybos įstatyme, Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka gautų duomenų leistinumo, kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo bei veiksmų atlikimo tvarkos, tyrimo trukmės bei duomenų perkėlimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir nuosprendžio surašymo yra grįstos nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, subjektyviu įrodymų vertinimu bei netinkamu procesą reglamentuojančių normų aiškinimu.

Kasacinių skundų argumentai dėl BK 225, 226, 227, 228, 1891 straipsnių taikymo, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, bendrųjų bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimų yra atmesti kaip nepagrįsti, nes prieštarauja bylos medžiagai ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turiniui.

Tačiau išplėstinė septynių teisėjų kolegija dalį kasacinių skundų argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pripažino pagrįstais. Kasacinio teismo nutartimi nuteistiesiems Š. Gustainiui, V. Gapšiui, R. Kurlianskiui, juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, UAB „MG grupė“ – bausmės iš dalies sumažintos dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo: Š. Gustainiui skirta 15 064 Eur dydžio bauda, V. Gapšiui – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams, R. Kurlianskiui – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams ir 16 947 Eur dydžio bauda, politinei partijai Liberalų sąjūdžiui – 374 717 Eur dydžio bauda, UAB „MG grupė“ – 1 110 970 Eur dydžio bauda. Kasacinės instancijos teismas, pakeisdamas šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, nurodė, kad Š. Gustainio veiksmai netinkamai buvo vertinti kaip atlikti veikiant neteisėtai. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad Š. Gustainis nuteistas už įstatymų projektų pateikimą Seime svarstyti ir priimti, taigi veikė neviršydamas savo įgaliojimų. Todėl vien tai, kad visus jam inkriminuotus veiksmus Š. Gustainis atliko ne savo iniciatyva, o prašomas R. Kurlianskio, savaime nereiškia, kad Š. Gustainis veikė neteisėtai. Tačiau tai nereiškia ir to, kad jo veika nėra nusikalstama. Kadangi už pageidaujamą teisėtą veikimą Š. Gustainis gavo 8700 Eur kyšį, jo veika atitinka BK 225 straipsnio 1 dalį ir pagal ją kvalifikuotina. Pasikeitus veikos kvalifikavimui Š. Gustainiui, keičiasi jos kvalifikavimas ir bendrakalčiams pagal šią veiką, t. y. Liberalų sąjūdžiui, R. Kurlianskiui ir UAB koncernui „MG Baltic“.

Kasacinės instancijos teismas koregavo apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir dėl V. Gapšio padarytų veikų, nurodydamas, kad jos turi būti vertinamos ne kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika. Dėl to buvo pakeisti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai kitiems bendrakalčiams.

Kita apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria E. Masiuliui skirtas laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, G. Steponavičiui – 15 064 Eur bauda, politinei partijai Darbo partijai – 301 280 Eur bauda, palikta nepakeista.

Taip pat liko nepakeista apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria kartu R. Kurlianskiui penkeriems metams buvo atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose Visuomenės informavimo įstatyme nurodytose visuomenės informavimo priemonėse, E. Masiuliui, V. Gapšiui, Š. Gustainiui penkeriems metams, o G. Steponavičiui – ketveriems metams atimta teisė būti išrinktiems ar paskirtiems į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas, iš E. Masiulio iš viso konfiskuota 241 490 Eur, iš V. Gapšio išieškota 8000 Eur valstybės naudai, iš Š. Gustainio – 4350 Eur.

2024 m. spalio 24 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-119-719/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
www.teismai.lt