Naujienos

Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje teismai susiduria su unikalia dilema: siekdami būti atviri visuomenei, gerai matomi ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, bet ir socialiniuose tinkluose, kartu jie privalo išlaikyti nešališkumą, nepriklausomumą ir neįsitraukti į viešųjų ryšių kovas. Be to, žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose pasirodančios istorijos apie teismus ar juose nagrinėjamas bylas, taip pat politikų komentarai dėl konkrečių bylų baigties tam tikrais atvejais perauga į bandymą daryti spaudimą teismams.

Apie teismų išorinę ir vidinę komunikaciją, į viešąją informacinę erdvę perkeliamus bylų „nagrinėjimus“, dirbtinio intelekto įrankių suteikiamas galimybes ir keliamas rizikas buvo diskutuota Europos teismų tarybos tinklo (ENCJ) darbo grupės „Žiniasklaida ir teismai“ susitikime Vilniuje. Per šį susitikimą išsamią Lietuvos teismų poziciją pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė dr. Danguolė Bublienė, susitikimo diskusiją vedė Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.

Pasak LAT pirmininkės dr. D. Bublienės, atvirose demokratinėse visuomenėse kritika yra normali viešojo dialogo dalis, tačiau komentarai, nukreipti prieš bylą nagrinėjančio teisėjo asmenį, arba klaidinančios, faktų neatitinkančios versijos, ypač kai jos skleidžiamos bylą dar tik nagrinėjant, gali paveikti sprendimą, pakenkti proceso šalims arba net diskredituoti visą teismų sistemą.

Priminta ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnį, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo nustatytą atsakomybę. Nors anksčiau politikai dažniau reiškė savo nuomonę apie nagrinėjamas bylas, priimtą ar esą turimą priimti sprendimą, šiais laikais tai vyksta retai. Vis dėlto yra buvę ir situacijų, kai dėl viešai padarytų politikų, valstybinių institucijų vadovų pareiškimų Teisėjų tarybai teko išplatinti viešus pareiškimus, kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau tai daroma tik išskirtiniais atvejais.

Susitikime akcentuota, kad atvira, proaktyvi, profesionali ir aiški komunikacija yra vienas iš teismų prioritetų. LAT pirmininkės teigimu, laiku viešai skelbiami sprendimai, komentarai po didelio visuomenės dėmesio sulaukusių bylų ir paprasta kalba paaiškinami sprendimai padeda visuomenei geriau suprasti teismų sprendimus, mažina stereotipus apie teismų uždarumą, „teisėjų klanus“ ir stiprina visuomenės pasitikėjimą teismais kaip skaidria institucija.

„Veiksminga teismų komunikacija reikalauja strateginio požiūrio ir nuoseklių struktūrinių sprendimų: kad teismai turėtų atstovus spaudai, efektyviai bendradarbiautų ne tik su nacionaline, bet ir regionine žiniasklaida, taip dar labiau priartindami teisingumo paslaugą prie kiekvieno žmogaus. Taip pat labai svarbu, kad, vykdydami išorinę komunikaciją, teismai ne tik atsakytų žurnalistams kreipiantis, bet ir patys kurtų visuomenei suprantamą ir patrauklų informacinį turinį, imtųsi aiškinti priimtus sprendimus savo iniciatyva. Iš tiesų, už visuomenės švietimą yra atsakingi ne tik teismai, bet ir žiniasklaida. Edukacija ir švietimas jau tapo teismų kasdienybe, įsitraukiant į bendruomenes, rengiant atvirų durų dienas bei parodas. Toks atvirumas ir proaktyvumas prisideda prie kultūros formavimo, kuris atneš dividendus pasitikėjimui teismų sistema ateityje“, – kalbėjo dr. D. Bublienė.

Susitikime LAT Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis patarėjas dr. Mykolas Kirkutis tinklo nariams pristatė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo komunikacijai naudojamą bandomąjį dirbtinio intelekto įrankį „TeDIA“. „Teismo dirbtinio intelekto agento kūrimas paskatino peržiūrėti iki tol buvusią kasacinio teismo komunikaciją, pergalvoti pranešimų apie išnagrinėtas bylas struktūrą, juos padaryti paprastesnius, lengvesnius. Nors šiuo metu tai bandomasis dirbtinio intelekto projektas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, tam tikros tendencijos jau matyti. Jau galime kalbėti apie optimistiškai nuteikiančius „TeDIA“ rezultatus – net pusė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešimų apie išnagrinėtas civilines, baudžiamąsias ar administracinio nusižengimo bylas rengiami pasitelkiant dirbtinį intelektą“, – sakė dr. M. Kirkutis.

Apibendrindama dr. D Bublienė teigė, kad paminėtos veiklos ir strateginės kryptys turi padėti kurti atviresnio teisėjo portretą – ne tik kaip įstatymų taikytojo, bet ir kaip empatiško, visuomenę suprantančio profesionalo.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn