Naujienos

Rugsėjo 22–24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Danguolė Bublienė dalyvavo kasmetėje Europos teisės instituto konferencijoje, šiemet organizuotoje tema „Pagrindinės teisės ir aplinka“.

Konferencija buvo skirta itin aktualiai temai – aplinkos ir pagrindinių žmogaus teisių apsaugai vykstant svarbiems ekologiniams, ekonominiams, politiniams ir technologiniams pokyčiams – analizuoti. Pagrindinėse sesijose ir ekspertų diskusijose nagrinėta, kaip teismai, įstatymų leidėjai ir pramonė reaguoja į dvejopus aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių reikalavimus, pradedant besikeičiančiu teismų vaidmeniu klimato ir biologinės įvairovės krizių klausimuose, baigiant veiksmingų sistemų kūrimu žaliųjų finansų, įmonių tvarumo ir teisės į aplinkosauginį teisingumą srityse.

Šalia „žaliųjų klausimų“ konferencijoje dėmesys buvo skirtas ir privatinėje teisėje kylančioms problemoms, su kuriomis susiduriama kintant paveldimo turto pobūdžiui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dalyvavo diskusijoje tema „Skaitmeninio turto, duomenų ir kito skaitmeninio palikimo paveldėjimas“. Jos metu praktikai ir ekspertai dalinosi įžvalgomis, kaip teisinėje sistemoje derinti mirusiųjų privatumą ir įpėdinių teises, taip pat siūlė sprendimus, padėsiančius užtikrinti paveldėjimo proceso aiškumą ir teisingumą kintančioje skaitmeninėje aplinkoje.

Kaip ir Lietuvoje, daugelyje Europos valstybių teisė paveldėti tam tikras su mirusiojo asmeniu susijusias teises yra ribojama, todėl pagrįstai kyla klausimų, kokios teisės ir kokia apimtimi gali būti paveldimos įpėdinių. Europos teisės instituto vykdyto projekto rengėjų pasiūlyta išeitis atspindi dualaus režimo kelią – skaitmeninis turtas turėtų patekti į tradicinių paveldėjimo teisės taisyklių taikymo lauką, o visiems kitiems su asmens skaitmeniniu palikimu susijusiems klausimams turėtų būti taikomas sui generis režimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė diskusijos metu pabrėžė, kad, siūlant priėjimo prie asmeninio pobūdžio skaitmeninio palikimo teisę susieti su paties palikėjo apsisprendimu, labai svarbu užtikrinti, kad žmonės tokią valią išreikštų. Pirmininkė išskyrė, kad vienas iš būdų tą padaryti yra tokių klausimų įtraukimas į testamentus, tačiau juose testatoriai tradiciškai nėra linkę pasisakyti dėl klausimų, nesusijusių su turtu ir teisėmis į jį. Todėl reikėtų keisti vyraujančią tendenciją, skatinant asmenis pačius aktyviau aptarti savo skaitmeninio palikimo valdymą po jų mirties, ir didinti dėmesį šiai temai kryptingomis švietimo kampanijomis.

Europos teisės institutas vykdė projektą „Skaitmeninio turto, duomenų ir kito skaitmeninio palikimo paveldėjimas“. Plačiau apie projektą čia.

Europos teisės institutas (ELI) – institucinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo partneris, įsteigtas moksliniams tyrimams inicijuoti ir vykdyti, rekomendacijoms ir praktinėms gairėms Europos teisinės plėtros srityje teikti, siekiant stiprinti Europos teisinę integraciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra šio instituto narys nuo 2010 metų.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt