Naujienos

2024 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškimo dėl darbo ginčų komisijos paskirtos baudos už sprendimo nevykdymą pobūdžio ir teismo, kuris turi teisę nagrinėti tokį pareiškimą.

Byloje teismų nustatyta, kad darbuotojo ir darbdavės darbo ginčas dėl teisės (darbo užmokesčio, dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir delspinigių) buvo išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje ir išspręstas priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir darbo byla nutraukta. Įsiteisėjus šiam sprendimui darbuotojas dar kartą kreipėsi į darbo ginčų komisiją, tik jau su prašymu skirti darbdavei baudą už sprendimo nevykdymą – 4536 Eur, kurie nurodyti taikos sutartyje, nesumokėjimą. Darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojo prašymas buvo patenkintas. Kreipdamasi į teismą darbdavė skundė būtent šį darbo ginčų komisijos sprendimą.

Kasacinėje byloje darbdavė nesutiko su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis dėl kilusio ginčo pobūdžio – kad tai savarankiškas, individualus darbo ginčas dėl teisės, ir teigė, kad teismai netinkamai taikė tokio ginčo teismingumą reguliuojančias teisės normas, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. 

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nurodė, kad individualus darbo ginčas dėl teisės ir ginčas (plačiąja prasme) dėl sprendimo, priimto išnagrinėjus darbo ginčą dėl teisės, nevykdymo pasekmių taikymo – baudos darbdaviui skyrimo – skiriasi. Ginčas dėl baudos nėra savarankiškas darbo ginčas. Baudos skyrimo klausimas yra susijęs ne su darbdavio iš darbo santykių kylančių pareigų pažeidimu, bet su darbo ginčą išnagrinėjusio organo priimto sprendimo nevykdymu (netinkamu vykdymu). Darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl baudos paskyrimo, gali būti skundžiamas teismui ir peržiūrimas, įvertinama, ar jis pagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, siekiant apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo pagal darbuotojo pateiktą prašymą išspręstas klausimas dėl baudos darbdaviui skyrimo, teismui teikiamas ne ieškinys, o pareiškimas. Taigi ieškinio teismingumo taisyklės netaikomos, o tokio pareiškimo teritorinis teismingumas teisės normose nesureguliuotas. Nesant panašius santykius reglamentuojančio įstatymo, pareiškimo teismui teritorinis teismingumas turi būti nustatomas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisės analogija), taikant teritorinį kriterijų. Pareiškimas yra teismingas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia šį sprendimą priėmusi darbo ginčų komisija. Jei teismas nustato, kad sprendimą priėmusi darbo ginčų komisija veikia jo veiklos teritorijoje, pareiškimas yra teismingas šiam teismui.  

Teisėjų kolegija panaikino teismų nutartis, kuriomis atsisakyta priimti darbdavės pareiškimą, ir jo priėmimo klausimą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.  

Bylos Nr. e3K-3-32-701/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt