Bendrieji klausimai

Kas yra kasacija?

Kasacija yra byloje priimtų įsiteisėjusių žemesnės instancijos teismų nuosprendžių / sprendimų ir (ar) nutarčių baudžiamosiose ir civilinėse bylose peržiūrėjimas dėl netinkamai pritaikytų atitinkamai baudžiamosios ar civilinės teisės normų ir (ar) esminių baudžiamojo ar civilinio proceso teisės normų pažeidimo. Kasacine tvarka bylas pagal kasacinius skundus nagrinėja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, Teismas yra saistomas žemesnės instancijos teismų sprendimais byloje nustatytų faktinių aplinkybių, remiasi šiomis aplinkybėmis ir jų pagrįstumo netikrina, įrodymų tyrimo neatlieka. Neteisėtu laikomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismo sprendimas, priimtas netinkamai taikant įstatymą ar kitą teisės aktą.

Kas yra kasacinis skundas?

Kasacinis skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundžiamas įsiteisėjęs žemesnės instancijos teismo sprendimas baudžiamojoje ar civilinėje byloje. Bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tik pagal atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso ar Civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančius kasacinius skundus.

Kas yra kasacinių skundų atranka?

Ar ir kur galima sužinoti teisėjų atrankos kolegijų ir bylą iš esmės nagrinėjančių teisėjų kolegijų sudėtis?

Teisėjų atrankos kolegijų sudėtys skelbiamos Teismo tinklalapio skiltyje „Teisėjų atrankos kolegijos“.  

Bylą iš esmės nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis skelbiama Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešoje tvarkaraščių paieškoje. Informaciją taip pat teikia Teismo atitinkamai Baudžiamųjų bylų skyriaus arba Civilinių bylų skyriaus raštinės. Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie teisėjų kolegijos sudėtį proceso dalyviai taip pat informuojami teismo pranešimais. 

Abejoju dėl mano bylą nagrinėti paskirtos kolegijos teisėjo nešališkumo. Ar ir kur galiu susipažinti su teisėjų privačių interesų deklaracijomis?

Su teisėjų privačių interesų deklaracijomis galima susipažinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tvarkomame Privačių interesų registre.

Ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą? Koks šių teismų santykis?

Ne, pirmiau nurodyti teismai savaime neturi įgaliojimų panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi įgaliojimus įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atnaujinti Teismo išnagrinėtą bylą, atsižvelgdamas į su byla susijusį atitinkamai Konstitucinio Teismo nutarimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą.

Teismas, nagrinėdamas bylas, atsižvelgia į Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktus atitinkamus išaiškinimus. Teismas taip pat gali sustabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas patikrinti, ar byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, taip pat prašyti Europos Žmogaus Teisių Teismo konsultacinės išvados arba prašyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą.

Kokius sprendimus priima Lietuvos Aukščiausiasis Teismas? 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priima sprendimus (nutartis, nutarimus), kurie yra galutiniai ir neskundžiami. LAT savo sprendimuose išaiškina, koks yra atitinkamos teisės normos turinys, kaip ta norma turi būti suprantama ir taikoma.

LAT sprendimais kuriami precedentai. Precedentas – tai taisyklė (išaiškinimas), kuria remiantis ateityje bus sprendžiamos analogiškos ar iš esmės panašios bylos. LAT išaiškinimai saisto  žemesniuosius teismus ir patį LAT.

Kodėl precedentai svarbūs:

• Užtikrina vienodą teismų praktiką, t. y. tai, kad sprendimai analogiškose ar iš esmės panašiose bylose yra vienodi, taip užtikrinant asmenų lygybės prieš įstatymą principą;
• Leidžia prognozuoti būsimų bylų baigtį;
• Mažina teismų klaidų ir nevienodų, prieštaringų sprendimų riziką;
• Gali sumažinti naujų bylų skaičių;
• Didina teisinės sistemos stabilumą, nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą teise.