Naujienos

2024 m. kovo 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. nuteistas už tai, kad viršydamas leistiną greitį neišvengė susidūrimo gatvės sankryžoje – partrenkė pėsčiąjį ir mirtinai jį sužalojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 5 dalis).

Nuteistasis M. L., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 127 punkto reikalavimą, sankryžoje automobiliu važiavo ne mažesniu kaip 130 km/h greičiu (vietoje, kurioje maksimalus leistinas greitis 70 km/h) ir partrenkė į važiuojamąją kelio dalį įbėgusį pėsčiąjį. Tuo metu transporto priemonių eismui degė žalias, o pėstiesiems – raudonas šviesoforo signalas.

Nuteistojo M. L. gynėjo kasaciniame skunde buvo keliamas esminis klausimas dėl netinkamai šioje byloje nustatyto priežastinio ryšio tarp nuteistojo padaryto KET 127 punkto pažeidimo (vairavimo viršijant leistiną greitį) ir eismo įvykio metu kilusių padarinių – pėsčiojo žūties.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija priimtoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu KET pažeidė abu eismo dalyviai – pėsčiasis ir vairuotojas. Kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Vis dėlto visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Kai KET pažeidus keliems eismo dalyviams teismai priežastinio ryšio klausimą sprendžia vertindami tik vieno iš jų padarytus KET pažeidimus, nenustatydami kito eismo dalyvio padarytų pažeidimų įtakos eismo įvykio kilimui, konstatuojamas netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai proceso pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. L. veikos būtinąjį priežastinį ryšį su padariniais ir neatsargią kaltę, o apeliacinės instancijos teismas teigdamas, kad priežastinis ryšys tarp M. L. padaryto KET 127 punkto nuostatų pažeidimo ir padarinių kilimo nebuvo atsitiktinis, pagal byloje pateiktą apeliacinį skundą, neatsižvelgė į teisės taikymui aktualią teismų praktiką vertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus KET pažeidimus, bet ir kitus veiksnius, galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nagrinėjamu atveju paties pėsčiojo padarytus pažeidimus (bėgo neleistinoje vietoje, degant draudžiamajam šviesoforo signalui). Teismų išdėstytos aplinkybės dėl priežastinio ryšio nustatymo buvo sietos išimtinai tik su vairuotoju, vengiant analizuoti pėsčiojo neatsargius veiksmus, eismo režimą šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje. Ekspertinio tyrimo išvados vertintos nesilaikant teismų praktikoje suformuluotų tokių išvadų vertinimo ir naudojimo nuosprendžiui grįsti taisyklių. Teismo sprendimui grįsti kaip pagrindinė ir teisinga paimta tikimybės forma suformuluota sąlyginė išvada, šios išvados tikėtinumą apklausos metu ekspertai dar labiau sustiprino siedami su papildomomis sąlygomis, kurios gali nulemti pasekmes – galimybę asmeniui išbėgti, kaip antai bėgimo greičio stabilumas, krypties, greičio nekeitimas ir kt. Taigi teismai, norėdami išvadas grįsti tokio pobūdžio tikėtinomis sąlyginėmis ekspertinio tyrimo išvadomis, abejonių keliančias prielaidas ir aplinkybes turėjo ištirti ir pagrįsti papildomais įrodymais. Tokių įrodymų byloje nėra. Teismai patikimai nenustatė būtinos nustatyti priežastinio ryšio situacijos, kad vairuotojui buvo tikėtina, jog kliūtis bus sudaryta, ir jis tokią netikėtą kliūtį turėjo galimybę pamatyti iš anksto ir į ją reagavo netinkamai, priešingai KET reikalavimams, turėjo ir galėjo pėsčiojo žūties išvengti.

Atitinkamai, žemesnės instancijos teismams nesilaikius pareigos pagal būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles nuosekliai vertinti abiejų eismo dalyvių KET pažeidimų priežastingumą ir dėl šio priežastingumo tinkamai pasisakyti, buvo padaryta teisės taikymo klaida, nes byloje nustatyti duomenys rodo, kad būtent pėsčiojo padaryti KET 43, 44 ir 73.11 punktų pažeidimai sukūrė vairuotojui netikėtą, pavojingą situaciją ir buvo esminė ir iki pat pavojingos veikos sukeltų padarinių kilimo veikianti sąlyga. Šiuo atveju pėsčiojo neatsargūs veiksmai staiga įbėgant į sankryžą prieš artėjantį automobilį, taip sudarant kliūtį, leido toliau vystytis priežastiniam ryšiui ir buvo esminė ir veikianti priežastis bei būtinoji ir pakankama sąlyga eismo įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. Pagal KET reikalavimus, pėsčiasis, degant jam raudonam šviesoforo signalui, iš viso negali atsidurti šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje važiuojamojoje kelio dalyje, skirtingai nei vairuotojas, kuriam tuo metu degant žaliam šviesoforo signalui KET eismą leidžia, nors jis ir viršija greitį. Nagrinėjamu atveju pėsčiasis, užuot saugiai sustojęs šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje ir laukęs, kol užsidegs jam judėti leidžiantis šviesoforo signalas, neįvertinęs atstumo tarp artėjančio automobilio, staiga įbėgo į sankryžą, bėgo per ją į kitą kelio pusę, sudarė netikėtą kliūtį jam iš kairės važiuojančiam automobiliui, vairuojamam M. L., ir kai automobilis pėsčiąjį kliudė, šis žuvo.

Remdamasi šiais argumentais, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai, nustatydami, jog M. L. neatsargūs vairavimo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šiuo atveju nuteistojo veikoje nėra BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio – priežastinio ryšio tarp šio vairuotojo padaryto KET 127 punkto pažeidimo ir byloje nustatytų padarinių – pėsčiojo žūties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą M. L. nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad už savo priešingus KET taisyklėms, pavojingus veiksmus – nustatyto greičio viršijimą – M. L. privalo atsakyti administracinio nusižengimo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 4 dalis).

Nustačius, kad M. L. veikoje nėra visų BK 281 straipsnio 5 dalyje esančio nusikaltimo požymių, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, byloje pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, kartu pažymint, kad toks sprendimas neužkerta kelio civilinio proceso tvarka pareiškus ieškinį reikalauti žalos, vairuotojo padarytos jam valdant didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, atlyginimo. Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Bylos Nr. 2K-7-17-489/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt