Naujienos
LAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, susijusių su grėsmėmis nacionaliniam saugumui
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e3K-3-73-1075/2025, nes nutarė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisės normų aiškinimo.
Ginčas byloje tarp UAB „Autovici“ (ieškovės, tiekėjos) ir VšĮ „CPO LT“ (atsakovės, perkančiosios organizacijos) kilo dėl pastarosios sprendimo atmesti ieškovės paraišką dinaminėje pirkimų sistemoje dėl lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos. Toks sprendimas buvo priimtas perkančiajai organizacijai gavus kompetentingų institucijų informacijos, kad tiekėja turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui (Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 45 straipsnio 21 dalies 5 punktas).
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė ieškovės ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad iš parengiamųjų VPĮ dokumentų matyti, jog byloje taikytinu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė sumažinti grėsmes nacionaliniam saugumui, kurios kiltų, jeigu viešuosiuose pirkimuose dalyvautų asmenys, turintys interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Taigi šia nacionaline priemone siekiama bendrojo (viešojo) intereso, kuris aktualus visai valstybės visuomenei, apsaugos; šis tikslas nėra siejamas išimtinai tik su perkančiosios organizacijos poreikiu užtikrinti jos pasitikėjimą tiekėju vykdant konkretų pirkimą.
Nagrinėjant bylą kasaciniam teismui kilo klausimas, ar byloje taikytina VPĮ nuostata kvalifikuotina kaip savarankiškas su nacionaliniu saugumu susijęs neleidimo (draudimo) dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose pagrindas, ar kaip pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindas Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio prasme. Atsakymas į šį klausimą turėtų įtakos sprendžiant dėl tokios priemonės taikymo sąlygų, tiekėjui ir perkančiajai organizacijai kylančių teisių bei pareigų, antai kaip vertinti proporcingumą, taikyti taisomąsias („apsivalymo“) priemones, ribotus pašalinimo terminus ir pan.
Teisėjų kolegija taip pat iškėlė abejonę dėl perkančiosios organizacijos įgaliojimų apimties, taikant aptariamą nuostatą. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad atsakovė neturėjo pasirinkimo laisvės (diskrecijos) spręsti dėl tiekėjos paraiškos atmetimo VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu ir privalėjo vadovautis iš kompetentingų institucijų gauta informacija, jai nėra suteikta kompetencija vertinti šios informacijos. Atsižvelgus, be kita ko, į taikyto teisinio reguliavimo ypatumą – galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, ESTT užduotas klausimas, ar pagal Direktyvos 2014/24 nuostatas, vienodo požiūrio, nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principus leidžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kurią taikant tiekėjas iš pirkimo procedūros pašalinamas automatiškai, perkančiajai organizacijai savarankiškai nesprendžiant dėl jo interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, buvimo konkrečiame pirkime ir nevertinant taikomos priemonės (atmesti paraišką ar pasiūlymą) proporcingumo konkrečiu atveju.
Veiksmingos teisinės gynybos ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektu kasacinis teismas taip pat pateikė klausimus, susijusius su perkančiosios organizacijos pareiga tinkamai informuoti apie sprendimą atmesti paraišką ar pasiūlymą VPĮ 45 straipsnio 21 dalies 5 punkto pagrindu ir bylos nagrinėjimo, ginčui tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos persikėlus į teismą, dalyku ir apimtimi.
2025 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-1075/2025 (aktyvi nuoroda).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
Reikšminės sąvokos: prejudicinis sprendimas, viešieji pirkimai, nacionalinis saugumas
El. paštas: lat@teismas.lt
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.














