Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad vien nevienodo atlygio už tą patį darbą buvimas reorganizacijos laikotarpiu neleidžia daryti išvados apie diskriminaciją, jeigu yra nustatomas teisėtas tikslas, tokio požiūrio proporcingumas bei pagrįstumas.

Byloje darbuotojas siekė įrodyti, kad, jo darbovietę – Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos GMP skyrių – prijungus prie valstybės lygmens Greitosios medicinos pagalbos tarnybos, jam buvo mokamas mažesnis atlyginimas nei kitiems darbuotojams, atliekantiems tą patį darbą, todėl jis jautėsi diskriminuojamas. Darbuotojas prašė priteisti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų skirtumą, taip pat įpareigoti darbdavę taikyti vienodas darbo apmokėjimo ir skatinimo priemones, remiantis diskriminacijos draudimu, įtvirtintu tiek Lietuvos teisėje (Darbo kodekso 26 ir 140 straipsniuose), tiek tarptautiniuose dokumentuose, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnį bei Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 111.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atmetė darbuotojo reikalavimą, konstatavę, kad nevienodas darbo užmokestis buvo pagrįstas objektyviomis reorganizacijos aplinkybėmis, kuriomis siekta viešojo intereso – suvienodinti visų GMP tarnybos darbuotojų atlyginimų sistemą didėjimo linkme.

Kasacinis teismas pripažino, kad darbuotojams po reorganizacijos tam tikrą laiką buvo taikomos nevienodos darbo apmokėjimo sąlygos, tačiau nusprendė, kad toks laikinas atlyginimų skirtumas buvo objektyviai pagrįstas – tai buvo reorganizacijos proceso dalis, siekiant per pereinamąjį laikotarpį suvienodinti darbo užmokesčio sistemą visoje GMP tarnyboje. Šiam tikslui pasiekti buvo taikytos tarpinės kompensacinės priemonės (priedai prie atlyginimo), o pati sistema buvo suvienodinta greičiau, nei planuota, t. y. per 7 mėnesius vietoje 2 metų. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad laikinas nevienodas apmokėjimas buvo iš anksto žinomas, su juo darbuotojas buvo supažindintas, išreiškė sutikimą, o skirtumai neturėjo diskriminacinio pobūdžio.

Kasacinis teismas pabrėžė, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kai siekiama pagerinti visų darbuotojų padėtį ir ribojimų įgyvendinimas neprieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių apsaugos principams, tokie ribojimai yra priimtini. Nustatęs, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su diskriminacijos draudimu darbo santykiuose, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

2025 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-1120/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: diskriminacijos draudimas; vienodas darbo užmokestis; objektyvus ir pagrįstas pateisinimas; darbo apmokėjimo sistema; proporcingumas.