Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu, kai pirmosios instancijos teismas neįtraukė už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudiko kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudiko ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo pagrįstumo.

Ginčas kilo tarp eismo įvykyje nukentėjusio asmens ir jo turto draudimo bendrovės dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo pagrįstumo. Draudikė draudimo išmoką sumažino dėl to, kad draudėjas pavėluotai pranešė apie eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nors draudėjas ir praleido nustatytą terminą pats informuoti draudikę apie eismo įvykį, įvertinęs dėl to draudikei kilusias pasekmes, nusprendė, kad išmokos sumažinimas buvo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino šį sprendimą, nes į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nebuvo įtrauktas eismo įvykio kaltininkas ar jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas, į kuriuos, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, draudikas įgis subrogacinį reikalavimą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyta subrogacijos teisė bei turto draudimo išmokos išmokėjimas nepadarys jokios įtakos už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms, kylančioms iš žalos atlyginimo (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) prievolės. Teismas pabrėžė, kad už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, nes byloje sprendžiama tik dėl draudimo išmokos sumažinimo pagrįstumo pagal turto draudimo sutartį, o ne dėl pačios žalos atsiradimo, jos dydžio ar kaltės. Taigi, šis sprendimas nedaro poveikio jų materialiosioms teisėms ar pareigoms. Šių asmenų teisė pareikšti savo poziciją dėl žalos dydžio ar kitų reikšmingų aplinkybių išlieka – ji galės būti įgyvendinta kitoje, subrogacijos pagrindu iškeltoje, žalos atlyginimo ir (ar) draudimo išmokos išmokėjimo pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą byloje, kurioje pareikšto reikalavimo apimtį lems žalos, padarytos nukentėjusiam asmeniui, dydis, bet ne aplinkybė, ar ir kokio dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui jau yra jo turto draudikės išmokėta.

Vienas iš požymių, lemiančių asmens, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą, yra pagrindinio tikslo įgyvendinimas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, bus ar nebus pripažinta, kad turto draudikė nepagrįstai sumažino draudimo išmoką, mokėtiną pagal turto draudimo sutartį, tai nepadarys jokios įtakos už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms, kylančioms iš žalos atlyginimo (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) prievolės. Todėl nei už žalą atsakingo asmens, nei jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės dalyvavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudikės ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo, nei pablogins šių asmenų materialiąją teisinę padėtį, nei ją pagerins.

Vienintelis civilinės bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl turto draudimo išmokos dydžio sumažinimo, poveikis už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikei galimoje žalos atlyginimo byloje yra ieškovo pasikeitimas, t. y. tai, kad vietoj nukentėjusio asmens ieškove taps subrogacijos teisę įgijusi turto draudikė arba ši draudikė kartu su nukentėjusiu asmeniu, jei draudimo išmoka dėl nustatytos franšizės, draudimo išmokos sumažinimo ar kitų aplinkybių visiškai neatlygins per eismo įvykį turtui padarytos žalos. Vis dėlto šis poveikis neturi jokios reikšmės žalą padariusio asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Šis poveikis yra nulemtas turto draudimo instituto prigimties ir jo nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikė negali pakeisti, net ir darant prielaidą, kad galimai tam tikrais atvejais žalą padariusiam asmeniui ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikei būtų lengviau apsiginti nuo pareikšto ieškinio, jei ieškinį pareikštų apskritai tik vienas, o ne keli ieškovai ar tik pats nukentėjęs asmuo, o ne jo turto draudikė.

Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo.

2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1075/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: draudimo išmokos sumažinimas, trečiųjų asmenų įtraukimas, sprendimo negaliojimas, subrogacija.