Naujienos

2024 m. kovo 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M. nuteista už tai, kad artimoje aplinkoje kilusio konflikto su savo sugyventiniu D. B. metu tyčia sudavė šiam vieną smūgį peiliu į krūtinę, dėl to kilus komplikacijai D. B. mirė. L. M. teismų buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams. Iš L. M. nukentėjusiajai priteista 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, L. M. gynėjas prašė veiką perkvalifikuoti į BK 130 straipsnį ir paskirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei sumažinti neturtinės žalos dydį.

Nagrinėtoje byloje buvo keliamas pagrindinis klausimas dėl tyčinio žmogaus gyvybės atėmimo (nužudymo) kvalifikavimo, kai nenustatytas kaltininko fiziologinis afektas (staigus didelis susijaudinimas), bet nustatyta kita emocinė būsena, ribojanti asmens gebėjimą suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. spręstina, ar tokio kaltininko baudžiamajai atsakomybei įvertinti taikytinas BK 129 ar 130 straipsnis. Atsakydama į šį klausimą, išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Norint taikyti nurodytą straipsnį, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, 2) kaltininko buvimą didelio susijaudinimo būsenos, 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo, 4) nedelsiant įvykdytą atsaką į neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį. Tik esant visų išvardytų sąlygų visumai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas staiga labai susijaudinus. Jei kaltininko padaryta veika neatitinka bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, kito žmogaus tyčinis gyvybės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Teisėjų kolegija, remdamasi jau suformuota teismų praktika, nurodė, kad kaltininko didelio susijaudinimo būsena apibrėžiama kaip situacija, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Tokią būseną gali sukelti dvejopo pobūdžio situacijos – kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo vienkartinio poelgio arba tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių (sisteminio smurto elementas). Nagrinėjamu atveju ekspertizės išvada ir ekspertų parodymais buvo nustatyta, kad L. M. būsena neatitiko fiziologinio afekto kriterijų, tačiau ji buvo išreikšto emocinio susijaudinimo būsenos. Pasiremdami šiuo kriterijumi, žemesnės instancijos teismai nusprendė, kad jei nenustatytas fiziologinis afektas, tai buvo padarytas tyčinis nužudymas, atitinkantis BK 129 straipsnio požymius. Tokie teismų sprendimai buvo sukritikuoti pažymint, kad nors teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai didelio kaltininko susijaudinimo būsena yra siejama su fiziologiniu afektu, tačiau to nereikalauja BK 130 straipsnio sudėtis, tokio požymio – nusikaltimo padarymo fiziologinio afekto būsenos – šios nusikalstamos veikos sudėtyje nėra. Įstatymas reikalauja nustatyti staiga kilusį kaltininko didelį susijaudinimą, kuris sukeltų afektinę būseną, nulemtą sveiko asmens sąmonės trumpalaikių pokyčių. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad sutrikimo pobūdis, mastas bei įtaka kaltinamojo veiksmams turi būti kiekvienu atveju nustatomi atskirai būtent pasitelkiant specialias žinias ir vertintini individualiai visų bylos duomenų kontekste.

Vertinant, ar buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis, būtina atsižvelgti į aktualias visuomenės gyvenimo realijas ir šioje byloje susiklosčiusią situaciją: tai, kad nužudymo padarymo vieta yra specifinė (nužudymas padarytas namuose, esant kasdienei rutinai, įtemptiems tarpusavio santykiams, kilusiems dėl nukentėjusiojo gyvenimo būdo, girtavimo, nepamatuotų nuolatinių priekaištų nuteistajai) ir kad nustatyta ne bet kokio, o sisteminio smurto panaudojimo artimoje aplinkoje situacija. Teismai turi labai kruopščiai svarstyti ir vertinti aplinkybes, ar nukentėjusiojo panaudoto smurto ar įžeidimo auka (kuri tampa nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu) yra anksčiau patyrusi smurtinį nužudyto artimos aplinkos žmogaus elgesį, ar toks elgesys buvo nuolatinis ir gali būti laikomas sisteminiu. Tai gali rodyti, kad toks neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką elgesys buvo tik paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas sisteminio smurto artimoje aplinkoje prieš L. M. požymis. Todėl teismai, tinkamai neįvertinę bylos aplinkybių, klaidingai interpretavo D. B. neteisėtą smurtinį veiksmą – vienkartinį sudavimą L. M. delnu – tik kaip įprastą ir negalėjusį sukelti smurtinių ir emocinių L. M. padarinių. Tokia išvada yra neteisinga ne tik dėl to, kad prieštarauja teismų praktikoje suformuluotoms taisyklėms, kalbinei šio požymio aprašymo įstatyme išraiškai, bet ir dėl to, kad teisiniam tokio veiksmo vertinimui yra svarbu ne tai, ar L. M. nuo pat bendravimo su D. B. pradžios toleravo tokį gyvenimo būdą, daug kartų net nepranešė policijai apie smurtą, atleisdavo D. B. ir toliau taip gyveno kartu su juo, tačiau svarbu tai, ar toks veiksmas nustatytoje eilinio konflikto artimoje aplinkoje situacijoje galėjo būti tuo dirgikliu, kuris būtent galėjo sukelti didelio susijaudinimo būseną. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas nagrinėjamoje byloje aplinkybes, L. M. veiką perkvalifikavo į nužudymą labai susijaudinus.

Atsižvelgiant į veikos pavojingumą, L. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, į tai, kad L. M. lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos atlikusi šešis mėnesius jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, L. M. buvo paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Bylos Nr. 2K-7-41-1073/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt