Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad draudimo įmonė neturi regreso teisės į transporto priemonės savininką, kai šis draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už draudimo apsaugą, o per tą laikotarpį transporto priemone buvo padaryta žala ir šią žalą draudimo įmonė atlygino nukentėjusiam asmeniui.

Ginčas kilo dėl transporto priemonės savininko sutartinės atsakomybės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad draudimo įmonė parengė draudimo sutartį, kurioje įtvirtino, kad, nesant draudėjo parašo sutartyje, draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudėjo nustatyto dydžio draudimo įmokos sumokėjimas. Savininkas sutarties nepasirašė ir iki eismo įvykio nesumokėjo draudimo įmokos, taip pat neatliko kitų veiksmų, kuriais būtų išreiškęs valią sudaryti sutartį. Teismai nusprendė, kad draudimo įmonė neįgijo Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintos regreso teisės, nes draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui išmokėjo nesant sudarytai ir įsigaliojusiai draudimo sutarčiai, taigi negaliojant draudimo apsaugai. Teismai laikė, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ir įsigaliojo po eismo įvykio, atsakovui sumokėjus draudimo įmoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, o draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos – ir jo regreso teisė atsiranda tik esant sudarytai ir eismo įvykio metu galiojančiai draudimo sutarčiai. Sutartyje nurodytas jos įsigaliojimo momentas tampa reikšmingas tik tada, kai šalys sudaro draudimo sutartį. 

Nustačius, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų draudimo sutarties sudarymą iki eismo įvykio, vėlesnis nei nurodyta sutartyje įmokos sumokėjimas nelaikytinas pažeidimu. Neįmanoma pažeisti nesudarytos sutarties sąlygos. Vėlesnis įmokos sumokėjimas vertintinas kaip transporto priemonės savininko valios išraiška dėl sutarties sudarymo po eismo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad teismai tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą ir įsigaliojimą, pagrįstai konstatavo, kad draudimo įmonė neįgijo regreso teisės, todėl paliko galioti teismų sprendimus, kuriais reikalavimas buvo atmestas.

2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-611/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: draudiko regreso teisė, draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymas, draudėjo pareiga grąžinti draudimo išmokos sumą.