Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismai, nagrinėdami civilinę bylą, gali vertinti ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, veiksmus, jei tai būtina ginčui teisingai išspręsti. Šis išaiškinimas ypač reikšmingas civilinėms byloms dėl žalos atlyginimo, kuriose kyla klausimų dėl tikrųjų žalos priežasčių bei atsakomybės paskirstymo.

Byloje buvo sprendžiama dėl atsakovų – buvusių bendrovės vadovų – atsakomybės už žalą, esą kilusią dėl naujajam vadovui neperduotų įmonės dokumentų ir turto. Ieškinį pateikusi bankrutavusi bendrovė teigė, kad dėl buvusių vadovų veiksmų ji negalėjo tęsti veiklos, tapo nemoki ir patyrė žalos, įskaitant bankroto administravimo išlaidas. Teismai atmetė šiuos argumentus, nustatę, kad bendrovės bankrotą lėmė ne atsakovų, o naujojo vadovo – trečiojo asmens bylos procese – veiksmai.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę faktines aplinkybes, pripažino, kad trečiasis asmuo, perėmęs įmonės vadovo pareigas, priėmė sprendimus, kurie turėjo esminę reikšmę įmonės nemokumui. Paaiškėjo, kad bendrovė iki naujojo vadovo paskyrimo turėjo tik vieną nedidelį finansinį įsipareigojimą, o likusieji kreditorių reikalavimai susidarė jam vadovaujant. Teismai padarė išvadą, kad bendrovės nemokumą ir žalą nulėmė trečiojo asmens sprendimai, todėl atsakovai neturi būti laikomi atsakingais už ieškovės patirtą žalą.

Kasaciniame skunde trečiasis asmuo teigė, kad teismai neturėjo pagrindo vertinti jo veiksmus, nes jam ieškinys nebuvo pareikštas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos argumentus atmetė, pabrėžęs, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje tam, kad apsaugotų savo interesus, ir turi teisę aktyviai reikšti savo poziciją. Teismas pažymėjo, kad jei atsakovų gynyba grindžiama tuo, jog žala kilo dėl trečiojo asmens veiksmų, teismas turi teisę tokius argumentus vertinti, ir tai nėra laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu.

Šiuo išaiškinimu kasacinis teismas suformulavo reikšmingą taisyklę: trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, veiksmai gali būti analizuojami ir vertinami, jei tai susiję su bylos esmės išsprendimu. Tai leidžia teismams nustatyti žalos atsiradimo priežastis ir teisingai išspręsti bylą.

2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Reikšminės sąvokos: trečiasis asmuo, bylos nagrinėjimo ribos, civilinė atsakomybė, žalos priežastys.