Naujienos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl skolininko atleidimo nuo prievolės formos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kreditorius vienašališkai bet kokia forma (žodžiu, raštu ir pan.) gali pareikšti, jog atleidžia skolininką nuo skolos grąžinimo, o skolininkas šį faktą gali įrodinėti visais leistinais įrodymais (dokumentais, liudytojų parodymais ir pan.).
Ginčas kilo dėl beveik 150 tūkst. Eur paskolos, kurią ūkininkas (ieškovas) buvo suteikęs savo broliui ūkininkui (atsakovui), grąžinimo. Atsakovas teigė, kad ieškovas jį nuo paskolos grąžinimo atleido – tai įrodo pasirašyta pinigų dovanojimo sutartis ir kiti įrodymai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas jį atleido nuo prievolės grąžinti paskolą. Teismai konstatavo, kad dovanojimo sutartis, kuria buvo įrodinėjamas atleidimas nuo prievolės, yra negaliojanti, nes nebuvo patvirtinta notarine tvarka.
Kasacinis teismas išaiškino, kad, pagal CK 6.129 straipsnį, skolininkui nuo prievolės įvykdymo atleisti pakanka kreditoriaus vienašalio sandorio. Šalys gali pasirinkti atleidimą nuo prievolės įvykdymo įforminti ir dvišaliu sandoriu. Kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato įstatymas arba kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato sutartis. Kai nurodytų išimčių nenustatyta, kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.). Svarbu, kad kreditoriaus valia būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai.
Tais atvejais, kai kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.), kreditoriaus valią galima įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, nurodytomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nenustatyti šios aplinkybės įrodinėjimo ribojimai ir nenustatyta, kad ši aplinkybė turi būti įrodinėjama tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatant, ar ieškovas atleido atsakovą nuo prievolės grąžinti paskolą įvykdymo vienašalio sandorio pagrindu, dovanojimo sutarties formos nesilaikymas ir šio nesilaikymo pasekmių taikymas nėra teisiškai reikšmingas, o rašytinė dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas padovanojo atsakovui tam tikrą pinigų sumą, turėjo būti vertinama kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Vieša teismų sprendimų paieška.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.
Kontaktai žiniasklaidai:
Ieva Mastenica
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84863
El. p. i.mastenica@lat.lt
www.lat.lt
Reikšminės sąvokos: skolininkas, kreditorius, atleidimas nuo prievolės įvykdymo.
El. paštas: lat@teismas.lt
Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.














