Naujienos

2024 m. balandžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje sprendė dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sandorio pripažinimo apsimestiniu bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Byloje nustatyta, kad T. U dovanojo M. J. tris žemės sklypus, tarp kurių – ir 1/2 dalį žemės sklypo (ginčo žemės sklypo), besiribojančią su ieškovui R. L. nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą ir prašė sudarytą ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir jam, kaip su ginčo žemės sklypu besiribojančio žemės sklypo savininkui, perkelti pirkėjo teises ir pareigas, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ginčo žemės sklypo dalį už 500 Eur.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, pripažino dovanojimo sutartį, pagal kurią T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį ginčo žemės sklypo, pirkimo–pardavimo sutartimi ir pagal šią sutartį perkėlė R. L. pirkėjo teises ir pareigas, nustatęs, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko 1/2 ginčo žemės sklypo už 3680 Eur (ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė). Teismas pagal pareigas (ex officio) pripažino dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir dėl kitų dviejų T. U. dovanotų žemės sklypų M. J.  ir taikė restituciją natūra – grąžino atsakovo T. U. nuosavybėn minėtus žemės sklypus.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas R. L. ieškinys bei priteista piniginė kompensacija, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pagal pareigas buvo pripažinta apsimestine likusi dovanojimo sutarties dalis ir taikyta restitucija.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dovanojimo sutartį pripažino apsimestiniu sandoriu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė, kad tarp atsakovų buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant išvengti privalomų procedūrų, kurios yra būtinos parduodant žemės ūkio paskirties žemę. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą perkelti pirkėjo teises ir pareigas, kadangi ieškovas nesutinka, kad jam būtų taikomos tikrosios pridengto sandorio sąlygos, t. y. nesutinka už ginčo žemės sklypo dalį mokėti žemės sklypo kainos.

Nustačiusi, jog ieškovo reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo negali būti tenkinamas, o dovanojimo sutartimi atsakovų pridengta faktiškai (de facto) sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis negali būti palikta galioti, kadangi ši sutartis yra neteisėta dėl to, jog ji sudaryta pažeidžiant imperatyvų žemės sklypų pirkimo pirmumo teise reguliavimą, teisėjų kolegija nusprendė taikyti restituciją natūra – atsakovo T. U. nuosavybėn grąžinti visus žemės sklypus, kurie šia sutartimi nuosavybės teise buvo perleisti M. J.

Išnagrinėjus bylą taip pat nutarta informuoti Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją apie galimus neteisėtus veiksmus siekiant išvengti prievolės mokėti gyventojų pajamų mokestį, taip pat nutarta informuoti Lietuvos Respublikos notarų rūmus apie tvirtinant žemės ūkio paskirties žemės sklypų dovanojimo sandorius susiklosčiusią notarinių veiksmų atlikimo praktiką, kuri galimai sudaro prielaidas išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą.

Bylos Nr. e3K-3-98-403/2024 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt