Civilinių bylų nagrinėjimas

Kokius teismų sprendimus galiu skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui?

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniu skundu gali būti skundžiami tik apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja skundų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių ar jų dalių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis). Taip pat įstatymai nustato išimtis, kad ir tam tikros apeliacinės instancijos teismo nutartys kasacine tvarka neskundžiamos, pvz., nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 151 straipsnio 2 dalis); nutartys, priimtos išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties iškelti arba atsisakyti iškelti įmonės bankroto ar restruktūrizavimo bylą, taip pat dėl teismo nutarties neskirti nemokumo administratoriaus, kurį parinko atrankos programa (JANĮ 25 straipsnis, 40 straipsnio 4 dalis) ir kt.

Kokių teismų sprendimus galiu skųsti tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui?

Tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniu skundu gali būti skundžiami Lietuvos apeliacinio teismo priimti sprendimai ir nutartys, taip pat Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų, kaip apeliacinės instancijos teismų, priimti sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

Apylinkės teismų ir apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, priimti sprendimai ir nutartys negali būti tiesiogiai skundžiami Aukščiausiajam Teismui (CPK 341 straipsnis).

Ar galiu pats surašyti kasacinį skundą?

Kasacinį skundą gali paduoti bet kuris byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 342 straipsnis), tačiau surašyti jį asmeniškai gali ne kiekvienas. Pagal bendrą taisyklę kasacinį skundą surašo advokatas. Kartu tokią teisę įstatymas (CPK 347 straipsnio 3 dalis) suteikia ir asmenims bei įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams, kurie turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Yra ir daugiau išimčių, nustatančių, kas, be advokato, gali surašyti kasacinį skundą, pavyzdžiui, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; kt. (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7 punktai).

Ar yra kokios nors rekomendacijos dėl kasacinio skundo surašymo ir kur jas galiu rasti?

Taip, yra parengtos Rekomendacijos asmenims, paduodantiems kasacinį skundą civilinėje byloje. Jas galima rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tinklalapio skiltyje „Teismo lankytojams“ arba čia.

Kokia forma ir būdu galima paduoti kasacinį skundą?

Kasacinis skundas Teismui gali būti paduodamas:

• tiesiogiai pristatant į Teismo raštinę;
• siunčiant paštu adresu: Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius;
• elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas).

Galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) teisės aktuose nėra nustatyta.

Per kiek laiko išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas civilinėje byloje?

Terminas, per kurį atrankos kolegija turi išspręsti kasacinio skundo priimtinumo klausimą, įstatyme nėra nustatytas. Šio klausimo išsprendimo trukmė priklauso nuo kasacinio skundo apimties, jame keliamų teisės klausimų sudėtingumo ir pan.

Ar galiu papildyti savo kasacinį skundą?

Kasacinį skundą galima papildyti tik iki atrankos kolegijos nutarties, kuria išsprendžiamas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, priėmimo. Išsprendus kasacinio skundo priimtinumo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Atrankos kolegijai atsisakius priimti kasacinį skundą, kasatorius turi teisę ištaisyti kasacinio skundo trūkumus ir paduoti jį iš naujo, jeigu nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas kasacinio skundo padavimo terminas (CPK 350 straipsnio 5, 8 dalys).

Per kiek laiko galima paduoti kasacinį skundą?

Įstatymas nustato bendrą kasacinio skundo padavimo terminą – tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Tačiau kasaciniam skundui dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, paduoti yra nustatytas sutrumpintas terminas – šiuo atveju kasacinis skundas gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas vieno mėnesio kasacinio skundo padavimo terminas taip pat nustatytas viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose (CPK 423¹⁰ straipsnis).

Ar kasacinio skundo padavimo terminas gali būti pratęstas?

Ne, įstatymo nustatyto kasacinio skundo padavimo termino pratęsti negalima, bet galima prašyti jį atnaujinti. Terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo paduodamas kartu su kasaciniu skundu, jis turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys svarbias termino praleidimo priežastis. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo skundžiamo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnio 2, 3 dalys).

Kokiu būdu galiu paduoti kasacinį skundą?

Kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galima paduoti tiesiogiai pristatant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinę (101 kabinetas), jį taip pat galima atsiųsti paprastu ar registruotu paštu adresu: Gynėjų g. 6, LT-01109 Vilnius, arba kasacinį skundą galima paduoti elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas).

Galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) teisės aktuose nėra nustatyta.

Kiek trunka civilinės bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme?

Konkreti civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trukmė įstatyme nėra nustatyta, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir civilinė byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Kasacinės bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: Civilinių bylų skyriaus bendro darbo krūvio (kasacinių civilinių bylų srauto), bylos apimties, byloje keliamų teisės klausimų sudėtingumo, kokia teismo proceso forma nagrinėjama byla – rašytine ar žodine tvarka, bylos nagrinėjimo metu kilusio poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kt. aplinkybių.

Pagal statistinius duomenis, civilinių bylų išnagrinėjimo vidurkis 2022 m. buvo 234 dienos, 7,8 mėnesio (terminas skaičiuojamas nuo kasacinio skundo priėmimo iki galutinės nutarties priėmimo).

Per kiek laiko turi būti priimta ir paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis?

Teismo nutartis turi būti paskelbta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos (CPK 358 straipsnio 5 dalis).

Ar gali būti mano byla nagrinėjama žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka?

Kasacinė civilinė byla paprastai yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tačiau, nusprendusi, kad tai yra būtina, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pati arba byloje dalyvaujančio asmens motyvuotu prašymu gali paskirti žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 356 straipsnio 2 dalis).

Ar teisėjas, žodžiu skelbdamas kasacinėje civilinėje byloje priimtą nutartį, turi ją visą perskaityti?

Žodinio proceso tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose teisėjas teismo posėdžių salėje, skelbdamas priimtą nutartį (nutarimą), perskaito jos įžanginę ir rezoliucinę dalis. Teismas turi teisę savo nuožiūra nuspręsti, kurios nutarties (nutarimo) dalys, be įžanginės ir rezoliucinės, turi būti paskelbiamos perskaitant (CPK 358 straipsnio 4 dalis).

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose teismo nutartis posėdžių salėje neskelbiama.

Ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis galima apskųsti?

Ne, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės ir neskundžiamos (CPK 362 straipsnio 1 dalis).

Ar kasacinėse civilinėse bylose galima taikyti mediaciją?

Taip, kasacinėse civilinėse bylose galima taikyti mediaciją (CPK 231¹ straipsnis, Mediacijos įstatymas).