Baudžiamosios bylos atnaujinimas

BPK – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas

Kas yra baudžiamosios bylos atnaujinimas?

Baudžiamosios bylos atnaujinimas yra išimtinis baudžiamojo proceso etapas, vykstantis esant ypatingoms, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms (pagrindams), jo metu tikrinamas atitinkamai įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumas ar pagrįstumas, t. y. pasibaigusio proceso rezultatas.

Kokie yra baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai (sąlygos)?

Baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai yra šie:

• naujai paaiškėjusios aplinkybės (kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos proceso metu): įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atlikti išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas (BPK 443, 444 straipsniai);
• aiškiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, dėl kurio reikia: panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti (BPK 451 straipsnis). Baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai netiriami ir nevertinami;
• Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas arba Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kai: Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą; Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kuriuo (kuria) grindžiamas priimtas sprendimas nuteisti asmenį, prieštarauja Konstitucijai, ir kyla pagrįstų abejonių dėl asmens nuteisimo, o besitęsiantys šio asmens teisių ir laisvių pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus nuteistojo bylą (BPK 456 straipsnis).

Kas gali paduoti pareiškimą (prašymą) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo?

Pareiškimą (prašymą) gali paduoti dėl:

• naujai paaiškėjusių aplinkybių – nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos (BPK 445 straipsnis);
• baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo – nuteistasis, jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, taip pat Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismo pirmininkas šiuo klausimu teisėjų kolegijai turi teisę paduoti teikimą. Pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas. Pakartotiniai pareiškimai ir teikimai dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nepriimami ir nenagrinėjami (BPK 452 straipsnis);
• Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų – asmuo, kurio atžvilgiu byloje buvo padaryta Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ar jo papildomų protokolų arba Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos papildomų protokolų pažeidimų, jo teisių perėmėjas, šių asmenų įgaliotas atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, o dėl Konstitucinio Teismo nutarimo – asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas jį nuteisti pagrįstas įstatymu ar kitu Seimo priimtu aktu, Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jų dalimi), kurį (kurią) Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas šio asmens prašymą, pripažino prieštaraujančiu (-ia) Konstitucijai, taip pat jo atstovas ar Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas teikimu gali reikalauti atnaujinti bylą ir tuo atveju, kai nėra pirmiau nurodyto prašymo (BPK 457 straipsnio 3 dalis). Prašymas gali būti paduodamas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas arba Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas, arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra ar tampa galutinis. Pavyzdžiui, jeigu priimtas sprendimas yra ar tapo galutinis 2024-04-30, tai šešių mėnesių prašymo padavimo terminas prasideda 2024-05-01, o paskutinė prašymo padavimo termino diena yra 2024-10-30. Pakartotinis prašymas ar teikimas dėl to paties asmens ir tuo pačiu pagrindu negali būti paduodamas ir nagrinėjamas (BPK 458 straipsnis).

Asmuo, turintis teisę paduoti pareiškimą (prašymą) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, pareiškimą (prašymą) atnaujinti baudžiamąją bylą gali surašyti pats – reikalavimo, kad jį surašytų būtinai advokatas, nėra.

Kokia forma ir būdu galima paduoti pareiškimą (prašymą) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo?

Pareiškimas (prašymas) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, išskyrus pareiškimus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, Teismui gali būti paduodamas:

• tiesiogiai pristatant į Teismo raštinę;
• siunčiant paštu adresu: Gynėjų g. 6,01109 Vilnius;
• elektroninių ryšių priemonėmis, pvz., per elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacinę sistemą „E. pristatymas“ (elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, adresas – 188602032). Elektroninių ryšių priemonėmis atsiųsti kasaciniai skundai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kasacinį skundą paduodančio asmens tapatybė turi būti patvirtinta kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.).

Pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduodamas ne tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o prokurorui (BPK 446 straipsnio 2 dalis).

Per kiek laiko išsprendžiamas pareiškimo (prašymo) dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo priimtinumo klausimas?

Tai priklauso nuo baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindo:

• Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimą nagrinėja ir išsprendžia Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudaryta trijų teisėjų, anksčiau nedalyvavusių nagrinėjant bylą (išskyrus atvejį, kai byla buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme), kolegija, ji teismo posėdyje nagrinėja prokuroro išvadą ir tyrimo medžiagą (BPK 448 straipsnio 1, 2 dalys). Terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas ir išspręstas klausimas dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, BPK nėra nustatytas, tačiau Teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių klausimo išsprendimo laikas priklauso nuo prokuroro išvados ir tyrimo medžiagos apimties, sudėtingumo ir pan.
• Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimą, Teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nenustačius, kad gautas pareiškimas nepasirašytas, paduotas praleidus BPK nustatytus terminus, yra pakartotinis arba jame netinkamai nurodyti BPK nustatyti atnaujinimo pagrindai, išsprendžia trijų teisėjų kolegija per vieną mėnesį nuo Teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutarties perduoti pareiškimą šiai kolegijai priėmimo dienos, o kai yra pagrindas manyti, kad nuteistąjį reikia paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, – nedelsdama (BPK 453 straipsnio 1–3 dalys).
• Prašymo ar teikimo dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų arba Konstitucinio Teismo nutarimo, Teismo pirmininkui ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui nustačius, kad prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant BPK nustatytų reikalavimų ar bylos nagrinėjimas Europos Žmogaus Teisių Teisme nėra atnaujintas, priimtinumo klausimą išsprendžia trijų teisėjų kolegija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo perdavimo jai dienos (BPK 459 straipsnio 1 dalis).

Kokia tvarka – žodinio ar rašytinio proceso – nagrinėjamos atnaujintos baudžiamosios bylos?

Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka (BPK 448, 454, 460 straipsniai).

Kiek trunka atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimas?

Konkreti atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trukmė įstatyme nėra nurodyta, tačiau Teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis, 460 straipsnio 1 dalis). Atnaujintos baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, byloje keliamų teisės klausimų sudėtingumo, proceso dalyvių užimtumo ir pan. Pagal statistinius duomenis, baudžiamųjų bylų, tarp jų ir atnaujintų, išnagrinėjimo vidurkis 2022 m. buvo 215 dienų, arba 7,2 mėnesio (terminas skaičiuojamas nuo pareiškimo (prašymo) priėmimo iki galutinės nutarties priėmimo).

Per kiek laiko turi būti priimta ir paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje?

Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje turi būti priimta ir paskelbta per Teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo atnaujintos bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos  (BPK 302 straipsnio 4 dalis, 448 straipsnio 7 dalis, 460 straipsnio 4 dalis, 454 straipsnio 5 dalis).

Ar teisėjas, žodžiu skelbdamas atnaujintoje baudžiamojoje byloje priimtą nutartį, turi ją visą perskaityti?

Teisėjas, skelbdamas atnaujintoje baudžiamojoje byloje priimtą nutartį, perskaito nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nutartį. Jeigu perskaitomos tik nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, teisėjas turi žodžiu paaiškinti ir sprendimo motyvus (BPK 308 straipsnio 1 dalis, 448 straipsnio 7 dalis, 454 straipsnio 5 dalis, 460 straipsnio 4 dalis).

Ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose baudžiamosiose bylose priimtas nutartis galima apskųsti?

Ne, nutartys, priimtos atnaujintose baudžiamosiose bylose, yra neskundžiamos.