Baudžiamosios bylos nagrinėjimas

Kokius teismų sprendimus galiu skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui?

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galima skųsti:

• įsiteisėjusius nuosprendžius, priimtus pirmosios instancijos teismuose ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka (BPK 366 straipsnio 1 dalis);
• pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą ir nutartis, priimtas išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 318 straipsnio 1 dalis);
• BPK 326 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytas apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimtas dėl apskųsto nuosprendžio išnagrinėjus bylą teismo posėdyje.

Kasacine tvarka skundžiami ir nagrinėjami tik apeliacine tvarka skųsti ir nagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka neskundžiami teismų sprendimai, kurie priimti siekiant pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus ar kuriais buvo išspręsti kiti su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai (BPK 361, 362, 364 straipsniai). Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Pakartotiniai kasaciniai skundai nepriimami ir nenagrinėjami (BPK 367 straipsnio 5 dalis).

Kas gali skųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį ir surašyti kasacinį skundą?

Apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį ir surašyti kasacinį skundą turi teisę (BPK 367 straipsnio 1 dalis):

• prokuroras;
• nukentėjusysis, jo atstovas;
• nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą;
• asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jo gynėjas, atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
• civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, užstato davėjas, asmuo, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuoti, jų atstovas.

Asmuo, turintis teisę apskųsti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį, kasacinį skundą baudžiamojoje byloje gali surašyti pats – reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų būtinai advokatas, nėra. 

Kokia forma ir būdu galima paduoti kasacinį skundą?

Kasacinis skundas Teismui gali būti paduodamas:

• tiesiogiai pristatant į Teismo raštinę;
• siunčiant paštu adresu: Gynėjų g. 6, 01109 Vilnius;
• elektroninių ryšių priemonėmis, pvz., per elektroninių pranešimų ir dokumentų pristatymo fiziniams ir juridiniams asmenims informacinę sistemą „E. pristatymas“ (elektroninio pristatymo dėžutės duomenys: pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, adresas – 188602032). Elektroninių ryšių priemonėmis atsiųsti kasaciniai skundai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba kasacinį skundą paduodančio asmens tapatybė turi būti patvirtinta kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.).

Ar yra kokios nors rekomendacijos dėl kasacinio skundo surašymo ir padavimo? Kur jas galiu rasti?

Taip, yra parengtos Rekomendacijos asmenims, paduodantiems kasacinį skundą baudžiamojoje byloje. Jas galima rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tinklalapio skiltyje „Teismo lankytojams“ arba čia.

Per kiek laiko bus išspręstas kasacinio skundo priimtinumo klausimas?

Terminas, per kurį turi būti išspręstas kasacinio skundo priimtinumo klausimas, įstatyme nėra nustatytas – kasacinio skundo priimtinumo klausimo išsprendimo laikas priklauso nuo kasacinio skundo apimties, bylos sudėtingumo ir pan.

Ar galiu papildyti savo kasacinį skundą?

Papildyti kasacinį skundą galima tik tol, kol teisėjų atrankos kolegija išspręs kasacinio skundo priimtinumo klausimą. Teisėjų atrankos kolegijai išsprendus kasacinio skundo priimtinumo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (BPK 372 straipsnio 7 dalis).

Per kiek laiko galima paduoti kasacinį skundą?

Apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį paduodant kasacinį skundą galima per tris mėnesius nuo šių sprendimų įsiteisėjimo dienos (BPK 370 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis (nuosprendis) įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 3 dalis), todėl ir apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šios datos. Pavyzdžiui, jeigu apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2024-04-30, tai trijų mėnesių kasacinio skundo padavimo terminas prasideda 2024-05-01, o paskutinė kasacinio skundo padavimo termino diena yra 2024-07-30.

Ar galima pratęsti kasacinio skundo padavimo terminą?

Ne, BPK galimybė pratęsti kasacinio skundo padavimo terminą nėra įtvirtinta, tačiau asmenims, turintiems teisę paduoti kasacinį skundą, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas kasacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas. Priežasčių pobūdį ir svarbą kiekvienu konkrečiu atveju vertina teisėjų atrankos kolegija. Pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo sprendžia teisėjų atrankos kolegija (BPK 370 straipsnio 2 dalis).

Ar gali būti mano kasacinė baudžiamoji byla nagrinėjama žodinio, o ne rašytinio proceso tvarka?

Žodinio proceso tvarka kasacinė baudžiamoji byla nagrinėjama (BPK 374² straipsnis), kai:

• kasacinis skundas yra paduotas asmens padėtį bloginančiais pagrindais;
• byla perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai;
• bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo trijų teisėjų kolegija;
• apeliacinės instancijos teismas yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs priešingą sprendimą (BPK 329 straipsnio 1–3 punktai);
• teisėjų atrankos kolegija ar nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija nusprendžia išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus;
• byloje nagrinėjami keli kasaciniai skundai, iš kurių dėl bent vieno nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kiek trunka baudžiamosios bylos nagrinėjimas?

Konkreti baudžiamosios bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme trukmė įstatyme nėra nustatyta, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinės bylos nagrinėjimo Teisme trukmė priklauso nuo įvairių aplinkybių: bylos sudėtingumo ir apimties, byloje keliamų teisės klausimų sudėtingumo, proceso dalyvių užimtumo, ar byla nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka ir pan. Pagal statistinius  duomenis, baudžiamųjų bylų išnagrinėjimo vidurkis 2022 m. buvo 215 dienų, arba 7,2 mėnesio (terminas skaičiuojamas nuo kasacinio skundo priėmimo iki galutinės nutarties priėmimo).

Per kiek laiko turi būti priimta ir paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi būti priimta ir paskelbta per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos (BPK 302 straipsnis, 377 straipsnio 7 dalis).

Ar teisėjas, žodžiu skelbdamas kasacinėje baudžiamojoje byloje priimtą nutartį, turi ją visą perskaityti?

Teisėjas, skelbdamas kasacinėje baudžiamojoje byloje priimtą nutartį, perskaito nutarties įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nutartį. Jeigu perskaitomos tik nutarties įžanginė ir rezoliucinė dalys, teisėjas turi žodžiu paaiškinti ir sprendimo motyvus (BPK 308 straipsnio 1 dalis, 377 straipsnio 7 dalis).

Ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose priimtas kasacines nutartis galima apskųsti?

Kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose, yra neskundžiamos.

Ar baudžiamosiose bylose mokamas žyminis mokestis?

Baudžiamosiose bylose žyminis mokestis nemokamas.